O koks tu, kai nevaidini? Liucija Rukšnaitytė

VISUS STRAIPSNIŲ CIKLO „O KOKS TU, KAI NEVAIDINI?“ TEKSTUS RASITE ČIA

– Jeigu ne aktorystė, koks būtų kitas jūsų pasirinkimas ir kodėl? Kokia kita profesija žavitės?

– Jau nuo pat mažumės, pasirėmusi ant mūsų mažą namelį juosiančios tvoros, kaimynams, kurie paklausdavo: „Mergyt, kuo būsi užaugusi?“, labai aiškiai atsakydavau: „Artistė“. Iš kur aš tai žinojau – paslaptis.

D.Stankevičiaus nuotr./Liucija Rukšnaitytė

– Koks geriausias būdas pradėti dieną?

– Man patinka prabudimą apmąstyti su padėka. Pasidžiaugti, kad namiškiai miega, o žadintuvas tyli. Ir gerti arbatą vilkint pižamą.

– Kokie jūsų pomėgiai, kurie nėra susiję su teatru?

– Pacituosiu Mikelandželą: „Smulkmenos sudaro tobulybę. Bet tobulybė – ne smulkmena.“ Mano pomėgiai yra viskas kartu sudėjus: mano buitis, mano teatras, knygų skaitymas, žmonių stebėjimas. Nuostabus laikas, kai galiu sodyboje rankas apibarstyti žemėmis, delne suspausti po lietaus dar ne visai išdžiūvusį grumstelį. Pasodinti gėlę, krūmelį, paberti sėklas, žinant, kad užaugs šparaginės pupelės. O nuostabiausia – kai užmiega maži vaikai.

– Kokia yra didžiausia jūsų silpnybė ir stiprybė?

– Aš dažnai suklumpu, po to apmąsčiusi save sulėtinu, vienumoje pasakau sau: „Kokią turi teisę taip elgtis?“ O stiprybė, man atrodo, yra silpnume. Aš dažnai sau sakau: „Tu turi teisę nulinkti iki pat žemės, bet reikia jėgų nenulūžti, o atsitiesti ir eiti.“

D.Stankevičiaus nuotr./Liucija Rukšnaitytė

– Kokiu savo gamintu patiekalu pavaišintumėte Anglijos karalienę?

– Pavaišinčiau savo gaminta sriuba arba savo pačios rinktų žolelių arbata su čiobreliais ir lietuvišku medumi.

– Kodėl dangus aukštai?

– Gal kad paukščiai turėtų kur skraidyti? O gal kad būtų į ką pakelti akis ir paprašyti stiprybės. Arba padėkoti.

– Svarbiausia gyvenimo pamoka, kurią išmokote?

– Atleisti ir pasakyti sau: „Tu gali.“ Išmokau būti čia ir dabar.

– Ar jums patinka, kai jus atpažįsta gatvėje?

– Ir taip, ir ne. Nepatinka per daug didelis dėmesys, noriu susilieti su kitais žmonėmis ir nenoriu išsišokti.

– Ar tai, kad jūs aktorė, kasdieniame gyvenime jums padeda ar trukdo?

– Kasdienybėje aš esu žmogus, moteris, žmona, mama, močiutė, kolegė. Aktorė – tik scenoje.

D.Ramanausko nuotr./Liucija Rukšnaitytė

– Jeigu būtų galima sugrįžti į praeitį ir dar kartą nugyventi vieną savo gyvenimo dieną, kurią dieną pasirinktumėte?

– Gruodžio 13 dieną, kai gimiau. Taip pat tą dieną, kai sukūriau šeimą ir gimė vaikučiai. Ir kai įstojau į aktorinį.

– Ką dar šiame gyvenime norėtumėte išmokti?

– Norėčiau patirti netikėtą, nelauktą, bet taip trokštamą pažinimo jausmą. Noriu kažko naujo išmokti ir kad tai būtų pirmas kartas – kaip nueiti į pirmą pasimatymą. Aš dar noriu tobulėti ir išbandyti savo galimybes. Suvaidinti ypatingą vaidmenį, nutapyti paveikslą ar parašyti knygą – palikti ką nors gero. Ir jaučiu, kad taip bus, tik dar nežinau kokioje formoje ar išraiškoje.