Netikėtą Jono Vaitkaus portretą žiūrovai gali išvysti ir naujame Jokūbo Viliaus Tūro dokumentiniame filme „Apie Joną“, kuris antradienį rodomas sostinės kino centre „Skalvija“.
Filme iš arti fiksuojamas ne tik teatro grando darbas su aktoriais repetuojant Williamo Shakespeare’o „Karalių Lyrą“, bet ir retai matoma kasdienybė namuose bei sodyboje. Būtent kasdienišką Joną Vaitkų iš pradžių pažino ir jo mokinys Oskaras Koršunovas.
„Sužinojęs, kad Jonas Vaitkus renka aktorių ir režisierių kursą, iškart užsinorėjau pas jį studijuoti. Tačiau būsimus režisierius priėmė tik vyresnius nei 25 metų amžiaus, jau su teatrine patirtimi. Man tuomet buvo 19 metų, neturėjau jokių šansų įstoti. Štai tada ir sugalvojau pats susirasti Joną Vaitkų – su draugu nutranzavome iki jo sodybos. Pirmos akimirkos buvo pilnos tylos“, – prisimena O. Koršunovas.
Režisierius pasakoja, kad kartu su Jonu Vaitkumi sėdėjo po klevu, vakarieniavo ir gerą valandą neištarė nė žodžio. „Supratau, kad tai buvo pirmas mokytojo išbandymas – išbandymas tyla. Laukiau, kol jis pirmas manęs ko nors paklaus“, – sako O. Koršunovas.
Kitiems gal jis ir atrodo nelengvas – tai todėl, jog bendraudamas su žmonėmis jis linkęs improvizuoti ir provokuoti.
Po ilgai trukusios tylos būsimas režisierius su Jonu Vaitkumi prakalbėjo visą naktį. Pasak jo, šios akimirkos buvo gera gyvenimo mokykla, kurią jis patyrė ir vėliau, studijų metais.
„Man Jonas Vaitkus visada buvo kūrybingas ir įdomus menininkas, mokytojas. Kitiems gal jis ir atrodo nelengvas – tai todėl, jog bendraudamas su žmonėmis jis linkęs improvizuoti ir provokuoti. O ten, kur yra improvizacija, atsiranda ir nesaugumo jausmas. Studijų metais tarp mūsų nuolat kildavo ir konfliktų. Buvau net išėjęs iš kurso, trenkęs durimis jo kabinete. Tačiau iki šiol Jonui Vaitkui esu dėkingas, kad man, jaunam studentui, suteikė kūrybinę laisvę“, – prisimena režisierius.
J. Vaitkus išmokė mąstyti ir mylėti
Kad teatro maestro yra griežtas, bet teisingas, teigia ir aktorius Arūnas Sakalauskas. „Kai stojau į Jono Vaitkaus kursą, jis man atrodė subrendęs, visiškas senis. Tada jam buvo 37 metai, o dabar man jau 53 metai, bet vis tiek jį iki šiol tokį prisimenu“, – juokiasi aktorius.
Jo teigimu, studijų metais J. Vaitkus išmokė atskirti gerus dalykus nuo blogų, pavyzdžiui, išmokė atsirinkti gerą literatūrą bei davė objektyvų požiūrį į pasaulį. „Visko jis išmokė, davė pradžią. O atvirai pasakius, tiesiog išmokė mus mąstyti“, – sako A. Sakalauskas.
Mus, studentus, Jonas Vaitkus mokė ne tik kaip reikia vaidinti, bet ir kaip gyventi, mylėti, norėti tobulėti, laikytis disciplinos ir valios.
Jaunesnės kartos aktorė Milda Štakėnaitė, baigusi aktorystės kursą pas Joną Vaitkų, vadina šį režisierių didžiausiu savo gyvenimo mokytoju ir pavyzdžiu. Jos teigimu, režisierius ją išmokė ne tik vaidinti.
„Mus, studentus, Jonas Vaitkus mokė ne tik kaip reikia vaidinti, bet ir kaip gyventi, mylėti, norėti tobulėti, laikytis disciplinos ir valios. Tai žmogus, kuris turi labai daug veidų. Pagal tai, kaip jis įeina pro duris, gali pasakyti, kokios jis yra nuotaikos, kaip šiandien vyks užsiėmimas. Jis moka įkvėpti ir suteikti aktoriui jausmą, jog esi talentingiausias, gali atlikti vaidmenį. Jis moka vienu sakiniu – vaitkiškai – pasakyti personažo esmę. Ir tuomet tu jau žinai, kaip tą personažą vaidinti, tau atsiveria akys“, – sako aktorė M. Štakėnaitė.
Jokūbo Viliaus Tūro dokumentinį filmą „Apie Joną“ galima pamatyti lapkričio 24 dieną (antradienį) ir lapkričio 30 dieną (pirmadienį) kino centre „Skalvija“. Lapkričio 29 dieną (sekmadienį) jis bus rodomas Vilniaus kino teatre „Pasaka“, o gruodžio 3 ir 6 dienomis – Kauno kino teatre „Romuva“.
