Prieš trylika metų pirmą kartą publikai pristatytas Oskaro Koršunovo spektaklis pelnė net du „Auksinius scenos kryžius“ – už režisūrą bei scenografiją (scenografė Jūratė Paulėkaitė), taip pat Belgrado tarptautinio teatro festivalio prizą.
„Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“ skersai ir išilgai išmainė pasaulį: nuo JAV iki Kinijos, nuo Australijos iki Izraelio, tačiau lig šiol atviroje erdvėje buvo rodyta vos kartą – Avinjono teatrų festivalyje.
Prieš spektaklį duotame interviu O.Koršunovas džiaugėsi proga pirmą kartą Lietuvoje pristatyti kūrinį po atviru dangumi: „Tai puiki galimybė sutelkti miestelėnus“, – sakė režisierius.
2015 m. O.Koršunovas pristatė atnaujintą spektaklio versiją, kurioje vaidina jaunieji aktoriai – Laurynas Jurgelis bei Agnieška Ravdo, jie ir žengė į Valdovų rūmų kieme iškilusią sceną. Tiesa, mačiusiems ankstesnę spektaklio versiją aktorių vaidyba netruko priminti jų pirmtakų, Rasos Samuolytės ir Gyčio Ivanausko, kurie sukūrė įsimenančius naivių ir vėjavaikiškų paauglių personažus.
Vienu ryškiausiu (nors kritikų neretai skeptiškai vertinamu) personažu ir šioje spektaklio versijoje tapo senmergė auklė, meistriškai vaidinama aktorės Eglės Mikulionytės, kuri, kaip visada, žongliravo žiūrovų reakcijomis ir pjesės tekstu, kuris antradienio vakarą ne kartą buvo „priartintas“ prie Valdovų rūmų kieme sėdinčiųjų patirčių.
Žaismingos ir efektingos „Įstabiosios ir graudžiosios Romeo ir Džiuljetos istorijos“ dramaturgija ir toliau grindžiama nuolatine komiško ir graudaus kaita – todėl erotinių simbolių parodijavimą lydi meilės kančios, o perdėm vaikiški ir nekalti meilės prisipažinimai netrukus nutraukiami įtūžio protrūkių.
Tikriausiai būtent ši dinamika lemia, jog spektaklis „praauga“ savo aktorius ir pritraukia vis naujas žiūrovų kartas – 2015 m. „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“ tapo vienu populiariausių spektaklių Lietuvoje.
