Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Oskaras Koršunovas apie Venecijos bienalėje gimusį spektaklį: „Tai buvo sprogimas“

Praėjus penkiolikai metų režisierius Oskaras Koršunovas vėl sugrįžo į prestižinę Venecijos bienalę. Šiemet organizatoriai siekė pakviesti devynis įdomiausiai šiuo metu kuriančius Europos teatro menininkus, tarp kurių – ir lietuvių režisierius, savaitę trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse Antono Čechovo „Žuvėdros“ tema dalinęsis patirtimi su profesionaliais italų aktoriais. Tiek laiko pakako gimti spektakliui, nustebinusiam ir patį režisierių.
Oskaras Koršunovas Venecijos bienalėje sukūrė sprogimą
Oskaras Koršunovas Venecijos bienalėje sukūrė sprogimą / Akiko Miyake nuotr.

„Akivaizdu, jog Venecijos teatro bienalė atsigauna. Ji vėl tampa įvykiu“, – sugrįžęs įspūdžiais dalinosi režisierius.

Šiųmetėje bienalėje kūrybines dirbtuves taip pat vedė britų dramaturgas Markas Ravenhillas, belgų režisierius Fabrice Murgia, vokiečių scenografas Janas Pappelbaumas, vokiečių dramaturgas bei režisierius Falkas Richteris, flamandų menininkas Janas Lauwersas bei keletas kitų šiuo metu Europoje dažnai linksniuojamų vardų.

Ši kūrybinių dirbtuvių serija – tai įžanga į ateinančių metų Venecijos bienalėje pristatomą teatro festivalį. Jo programoje planuojama parodyti ir O.Koršunovo režisuotą „Hamletą“.

Stengėmės pakviesti menininkus, kuriančius tokį teatrą, kuriame mes galime suvokti šių dienų gyvenimą.

„Stengėmės pakviesti menininkus, kuriančius tokį teatrą, kuriame mes galime suvokti šių dienų gyvenimą“, – teigia teatro bienalės meno vadovas Alexas Rigola.

Italus nustebino ilgas užstalinis darbas

Kone pusę kūrybinių dirbtuvių laiko užėmė pjesės teksto analizė bei diskusijos. Nuolatos su O.Koršunovu dirbantiems aktoriams tai įprasta, tačiau italus tai labai nustebino.

„Turėjome vos septynias dienas, o pusę laiko vien analizavome pjesę. Aktoriai vienu metu buvo sunerimę, jog skaitymais viskas ir baigsis. Bienalės vadovybė taip pat buvo išsigandusi, jog nieko taip ir neįvyks. Tačiau vos tik užlipus ant scenos įvyko sprogimas“, – prisimena režisierius.

Pasak jo, nebe pirmą kartą dirbančio su italų aktoriais, jie nepratę taip ilgai analizuoti repetuojamos medžiagos. Ta pati situacija klostėsi ir ankstesnėse kūrybinėse dirbtuvėse Williamo Shakespeare`o „Audros“ ar Maksimo Gorkio „Dugne“ temomis.

 Akiko Miyake nuotr./Oskaras Koršunovas Venecijos bienalėje sukūrė sprogimą
Akiko Miyake nuotr./Oskaras Koršunovas Venecijos bienalėje sukūrė sprogimą

„Kone keturias dienas praleidome vien tik skaitydami pjesės tekstą bei keldami klausimus ir diskutuodami, nors kitų kūrybinių dirbtuvių dalyviai nuo pat pirmos dienos lipo ant scenos. Pradžioje buvo kiek keista, tačiau Oskaro susikaupimas ir vidinė ramybė mus nuramino. Jeigu kas nors būtų mus pamatę pirmomis dienomis, tikrai nebūtų patikėję, jog mums pavyks. Bet pavyko“, – režisieriaus darbo principai nustebino dirbtuvėse dalyvavusį aktorių Alessandro de Pascale–Kriloffą.

„Ieškojome kiekvieno charakterio psichologinių motyvų, stengėmės įžvelgti tai, kas lieka tarp eilučių, kuomet visi personažai tyli. Oskaras žinojo kaip mus priversti peržengti tą nusistovėjusią literatūrinę ribą, kiekvieno mūsų supratimui uždedančią tam tikrą čechovišką filtrą, bei pamatyti kiek kitokią „Žuvėdrą“, – teigia aktorė Giulia Valenti.

Ieškojome kiekvieno charakterio psichologinių motyvų, stengėmės įžvelgti tai, kas lieka tarp eilučių, kuomet visi personažai tyli.

„Jis daug kalbėjo apie savo teatro idėją, apie vaidybą, dalinosi patirtimi bei prisiminimais. Visą tą laiką Oskaras mėgino mus įkvėpti“, – kolegoms antrino Ricardo Festa.

„Tai buvo galimybė ne tik klaidžioti paviršiumi, tačiau ir nerti kiek giliau, naujai atrandant tiek kuriamą personažą, tiek patį save“, – pasibaigus dirbtuvėms pasakojo Antea Magaldi.

Režisierių maloniai nustebino italų aktorių požiūris į darbą. Kiekvienas jų kasdien susiduria su gyvenimiškomis problemomis, tačiau nepraranda entuziazmo bei toliau atkakliai siekia užsibrėžto tikslo.

„Italų aktoriai labai talentingi ir ištroškę darbo. Teko bendrauti su keletu vietos žurnalistų, kurie manęs klausė, ar Lietuvoje aktorių nedarbo problema irgi tokia opi. Atsakiau, jog nėra tokia opi, tačiau artėjame link to, kai aktoriai tampa tik idealistais, tam tikrais don kichotais. Italijoje tokia situacija jau yra. Tie žmonės dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse, moka už jas pinigus ir tikrai nori dirbti. Kartais jie nori padaryti netgi kiek per daug, tačiau, jeigu pavyksta juos suvaldyti, gali gimti kažkas labai įdomaus“, – italų aktorių užsidegimas sužavėjo O.Koršunovą.

„Atradimas, kaip dar galima statyti Čechovą“

O.Koršunovas savo vardo teatre repetuodamas „Žuvėdrą“ atrado kitokį požiūrio į A.Čechovą kampą, žiūrovus susodindamas kiek įmanoma arčiau aktorių. Bienalėje režisierius žvelgė dar kitokiu kampu, nustebinusiu ir jį patį.

„Dirbtuvėse dalyvavo daugiau aktorių nei pjesėje yra vaidmenų, todėl turėjome, pavyzdžiui, kelias Arkadinas. Improvizuojant prasidėjo labai netikėtas polifoninis vaidinimas, lyg tam tikra simfonija. Spektaklį rodėme dideliame doke, kurio kiekvienoje pusėje vyko tas pats veiksmas, užgulantis žiūrovus lyg tam tikras surroundas.

Beje, polifoniškumas buvo ne vien tik akustinis – tie veiksmai kartais sinchronizuodavosi, kartais išsiskirdavo, tačiau vienaip ar kitaip papildydavo vienas kitą. Taip gimdavo vis kitos prasmės.

Beje, polifoniškumas buvo ne vien tik akustinis – tie veiksmai kartais sinchronizuodavosi, kartais išsiskirdavo, tačiau vienaip ar kitaip papildydavo vienas kitą. Taip gimdavo vis kitos prasmės. Publika sėdėjo per patį vidurį ant sukamų kėdžių, tad galėjo pasisukti tai į vieną, tai į kitą pusę. Per didelis aktorių kiekis tapo ne trūkumu, o tikru atradimu. Naratyvas visiškai sugriuvo, tačiau emocijos sustiprėjo“, – finalinio rezultato nustebintas liko ir pats režisierius.

Paskutinę dieną publikai pristatytas savaitę trukusių kūrybinių ieškojimų rezultatas įtikino aktorius, jog kone pusę dirbtuvių laiko trukę pokalbiai ir diskusijos nepraėjo veltui.

„Galiausiai, po septynių dienų ieškojimų, pasirodėme publikai. Galbūt kartais tai atrodė kiek chaotiška, galbūt pernelyg pulsavome energija, bet jaučiu, jog mums pavyko užčiuopti tą esminį „Žuvėdros“ tašką“, – netikėtai gimusį polifoninį spektaklį prisimena aktorius R.Festa.

 Akiko Miyake nuotr./Oskaras Koršunovas Venecijos bienalėje sukūrė sprogimą
Akiko Miyake nuotr./Oskaras Koršunovas Venecijos bienalėje sukūrė sprogimą.

„Pagaliau pradėjau suprasti apie ką gi iš tiesų yra A.Čechovo „Žuvėdra“, – atviravo aktorė Valentina Morini.

Susitiko su „Shopping and Fucking“ autoriumi

Bienalės metu O.Koršunovui teko prisiminti nepriklausomo OKT teatro pradžią bei pirmąjį spektaklį „Shopping and Fucking“. Praėjus penkiolikai metų režisierius bei dramaturgas vėl sėdėjo už vieno stalo – organizatoriai surengė valandą trukusią jų akistatą konferencijoje.

„Buvo be galo įdomu vėl susitikti. Juk praėjo jau penkiolika metų nuo mūsų pirmo susitikimo, kai statėme šio dramaturgo pjesę, tapusią milžinišku postūmiu tiek mūsų, tiek, manau, visam šiuolaikiniam teatrui“, – į sentimentus leidžiasi režisierius.

Bienalėje dalyvavo antrą kartą

Režisieriui O.Koršunovui šių metų Venecijos teatro bienalė – nebe pirma. Dar 1999 m., kuomet tai nebuvo mūsų šalyje toks žinomas ir svarbus kultūrinis renginys, režisierius kartu su savo aktoriais pristatė spektaklį „Roberto Zucco“ pagal Bernardo–Marie Colteso pjesę, gvildenama istorija itin artimą Venecijai.

Buvo be galo įdomu vėl susitikti. Juk praėjo jau penkiolika metų nuo mūsų pirmo susitikimo, kai statėme šio dramaturgo pjesę, tapusią milžinišku postūmiu tiek mūsų, tiek, manau, visam šiuolaikiniam teatrui.

„Niekada neužmiršiu, kai panašiame doke vaidinome „Roberto Zucco“. Finale, kai Roberto Zucco miršta, scenos gilumoje atsidarė vartai ir jis išėjo į Veneciją. Tai yra pjesė apie serijinį žudiką, kilusį iš Venecijos. Visgi, niekas iš jo artimųjų spektaklyje nepasirodė. Atėjo tik vairuotojas, vaikystėje jį vežiojęs į mokyklą“, – debiutą bienalės programoje prisimena režisierius.

Dalyviai pasiryžę atvykti į Lietuvą

Panašu, jog dirbtuvėse dalyvavusiems aktoriams savaitę trukusio intensyvaus darbo su O.Koršunovu nepakako. Dauguma jų sakė, jog ieškos galimybių atvykti į Lietuvą bei prisijungti prie režisieriaus kūrybinio darbo.

„Pasibaigus kūrybinėms dirbtuvėms tenoriu važiuoti į Vilnių, stebėti Oskaro repeticijas ir mokytis iš jo“, – susižavėjimo neslėpė aktorė G.Valenti.

„Norėčiau tokiu principu dirbti bent metus“, – buvo atviras R.Festa.

Septynios dienos intensyvaus darbo tapo tam tikra mokykla ne tik dalyvavusiems aktoriams, bet ir pačiam režisieriui.

 Akiko Miyake nuotr./Oskaras Koršunovas Venecijos bienalėje sukūrė sprogimą
Akiko Miyake nuotr./Oskaras Koršunovas Venecijos bienalėje sukūrė sprogimą

„Man tai nebuvo vien tik kūrybinės dirbtuvės ir jų rezultatas. Nors tai skirta aktoriams, tačiau visuomet daug duoda ir režisieriui. Man šis susitikimas daug ką atvėrė. Aišku, jeigu nebūčiau tiek laiko dirbęs su lietuvių aktoriais statant „Žuvėdrą“ mūsų teatre, šios dirbtuvės būtų buvę kitokios. Vykdamas į Veneciją jau turėjau atsakymus į daugumą klausimų. Kita vertus, manau šis mano darbas Venecijoje kiek pakoreguos ir mūsų teatro „Žuvėdrą“, kurią jau rugsėjo pradžioje vėl rodysime Vilniuje“, – teigia O.Koršunovas.

Režisierius kartu su aktoriais jau rengiasi 16-ajam OKT/Vilniaus miesto teatro sezonui, kurį rugsėjo 6–8 dienomis atidarys trilogija: „Hamletas“, „Dugne“ bei „Žuvėdra“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?