Kaip informuoja Kauno šokio teatras „Aura“, metus laiko trukusio projekto metu buvo vykdoma šokio edukacija Lietuvos regionuose. Šokio spektaklio „Godos“ premjerą stebėjo sausakimša Nacionalinio Kauno dramos teatro žiūrovų salė. Po premjeros vyko susitikimas su kūrybine „Godų“ komanda.
Premjerą šventė ligoninės palatoje
Publikai bisuojant spektaklio kūrybinei komandai, scenoje, deja, nepasirodė Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė, choreografė Birutė Letukaitė. Pakviesta išreikšti padėką savo aplodismentais, žiūrovų salė pakilo ir ilgai plojo choreografei, kuri po prieš savaitę patirto insulto gydosi ligoninėje.
„Nors mano kūno čia nėra, bes aš esu su visa meile, jausmais ir savo energija kartu su jumis. Dėkoju visiems žiūrovams, nes tai pačios nuostabiausios akimirkos, kuomet tavo kūryba kažką įkvepia ir pradžiugina, kad ir kelis žmonės.
Dėkoju visai „Auros“ komandai ir šokėjams, kurie žino, kaip sunku man įtikti ir kaip nelengva su manimi dirbti. Tačiau pati esu tokia – reikli iki begalybės, tad noriu tokių pat žmonių aplinkui save“, – B.Letukaitės žodžius publikai perdavė teatro „Aura“ atstovė spaudai Edita Kiznienė.
Padėkos ir aukščiausi įvertinimai
Renginyje dalyvavusi Kultūros ministerijos atstovė Anastasia Dichtiar Giškevič perdavė Kultūros ministro Šarūno Biručio laišką, kuriame išreikšta ypatinga padėka spektaklio choreografėms už nuostabius tarptautinio projekto rezultatus.
Ministras nusiuntė linkėjimus ir B.Letukaitei: „Linkiu, kad ji greitai pasveiktų ir vėl mus džiugintų savo talentu ir nepakartojamais darbais. Birute, mes visi kartu su Jumis! Sveikatos Jums!“, – savo laiške rašė Š.Birutis.
Spektaklio kūrėjus sveikino ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas: „Kas kartą, eidamas į „Auros“ spektaklius, tikiuosi kažko naujo ir įspūdingo. Ir niekuomet nenusiviliu, kaip ir šį kartą. Spektaklis „Godos“ vertas aukščiausių teatrinių apdovanojimų. Kviečiu į šią puokštę, kuri nukeliaus Birutei į ligoninės palatą, sudėti po dalelę savo širdžių šilumos.“
CPVA (Centrinė projektų valdymo agentūra) atstovė Giedrė Žiogelytė pabrėžė, kad iš vienuolikos Lietuvoje finansuojamų projektų, „Aura“ išsiskiria nepriekaištingu projekto administravimu ir rezultatais. Projekto „Godos“ idėja ir įgyvendinimas įvertintas pačiais aukščiausiai balais ir Norvegijos kultūros ir meno ekspertų.
Netrukus po renginio, kuris pasibaigė gerokai po vidurnakčio, ir socialiniuose tinkluose pabiro padėkos ir susižavėjimo žodžiai spektaklio „Godos“ kūrėjams.
Godoja trys choreografės
Pirmąją spektaklio dalį Kauno šokio teatro šokėjai kūrė Norvegijoje su choreografėmis Pia Holden ir Anne Ekenes. Antroji dalis gimė Lietuvoje – su choreografe B.Letukaite. Kūrėjus jungė tik tema, tad abi spektaklio dalys – visiškai skirtingos. Po ilgų svarstymų, pokalbių su praeiviais gatvėse, kavinėse ir su kūrybine komanda, ką gi reiškia jau nunykęs archaiškas žodis „godos“, choreografės užsidarė repeticijų salėse.
Nors norvegų kalboje žodžio „godos“ atitikmens nėra, kūrėjoms sėkmingai pavyko atrasti sąsajas ir jungtis su lietuviškąja moterų kultūra – besiskiriančia nuo norvegių istorijos ir, visgi, labai panašia.
P.Holden ir A.Ekenes gilinasi į moters pirmapradiškumo paieškas, kupinas nostalgiško praeities ilgesio, moterį suvokiant kaip sielos vartų sergėtoją. Lietuviškosios dalies inspiracija tapo gaivališka praeitis ir jos atspindžiai šiandienos žmoguje. Antrojoje spektaklio dalyje matome labiau futuristinę – ateities viziją, su praeities aidais.
Profesionalų tandemas
Muziką spektakliui sukūrė kompozitorius Antanas Jasenka, ilgametis B.Letukaitė kūrybinis bendražygis. Kūrėjai puikiai jaučia vienas kito vibracijas, tad jų tandemas ne atsitiktinai duoda geriausius rezultatus. 2015 m. geriausiu metų spektakliu tapęs B.Letukaitės spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“, atnešė „Fortūnos“ apdovanojimą ir kompozitoriui A.Jasenkai.
Kuriant „Godų“ garso takelį, norvegiškoji spektaklio dalis gimė jau pagal sukurtą muziką, tuo tarpu B.Letukaitės dalyje kompozitoriui teko atsispirti nuo choreografinio piešinio.
Talentingai sukurta muzika suteikia sparnus minčiai, skrydį vaizduotei ir atgaivina tai, kas negyva, perkelia ten, kur nebeįmanoma nukeliauti. Būtent tokia A.Jasenkos muzika – nunešanti į praeitį ir į praskleidžiantį ateities šydą.
Vaizdo projekcijose – virpanti praeitis
Spektaklyje naudojamos ir video projekcijos, kurias sukūrė Saulius Paliukas. Jose subtiliai virpa stilizuoti močiučių austų juostų raštai, persikeliantys ir į choreografiją, tačiau jos neužgožiantys ir jai netrukdantys.
Spektaklio pasaulyje susipina praeitis, dabartis ir ateitis, susitinka moteriškas jausmingumas, paslaptingos mitologijos būtybės ir futuristinio pasaulio vizijos.
Subtiliai užsimindami apie lietuvių mitus ir legendas, šokėjai juda raštais ir formomis, ritmu primenančiu audimo staklių taukšėjimą. Prie šių staklių prisėda godojantis šiandienos žmogus, kurio išausta juosta tokia kaip gyvenimas: marga mintimis, kokie mes esame dabar ir kokiais tapsime netolimoje ateityje.
Netrukus, gegužės 13 d., spektaklį „Godos“ galės išvysti klaipėdiečiai, o gegužės 29 d. – sostinės žiūrovai.
Spektaklis „Godos“, nurungęs net tokį scenos grandą kaip E.Nekrošius, pripažintas geriausiu festivalio „Vaidiname žemdirbiams 2016“ spektakliu. „Godoms“ net triskart bisavo išlepusi Florencijos publika, o birželį „Godos“ skries per Atlantą į Sietlą, į tarptautinį šokio festivalį „Beyoond the Treshold“.
Beje, „Godų“ spektaklyje fotografijose užfiksuoti šokėjai, tapo šio festivalio afišos veidu. Jau gautas ir dar vienas kvietimas spektaklį rudenį rodyti Turine.
