Agnius Jankevičius šįkart improvizuoja garsaus austrų rašytojo Roberto Schneiderio romano „Miego brolis“ temomis. Beveik visi spektaklio aktoriai (Eimutis Kvoščiauskas, Agnė Ramanauskaitė, Justas Tertelis, Adelė Teresiūtė, Paulius Tamolė) ne pirmą kartą kuria vaidmenis šio režisieriaus spektakliuose. Scenografijė – nuolatinė Jankevičiaus spektaklių erdvinių sprendimų autorė Laura Luišaitytė, vaizdo projekciją kuria Vaclovas Nevčesauskas.
Šiame spektaklyje Agnius Jankevičius pirmą sykį bendradarbiauja su jaunosios kartos kompozitoriumi Mariumi Baranausku (be kitų apdovanojimų, 2007-aisiais jis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už muziką Menų spaustuvėje pastatytam Loretos Juodkaitės ir Valentino Masalskio spektakliui „Salamandros sapnas. Paveikslas“).
Pasak režisieriaus, muzika naujausiame jo spektaklyje yra labai svarbi: „Pačiame romane labai daug kalbama apie muziką. Teksto struktūra retkarčiais labiau primena muzikinį nei literatūrinį dėstymą. Muzika šiame kūrinyje yra ir lengva impresija, ir sunki, grubi faktūra“, - teigė Agnius Jankevičius.
Dėl to spektaklio muzikiniam takeliui neužteko instrumentų, jo pagrindą sudaro žmogaus balsas – vokalas. Beveik visą sceninį „Miego brolio“ laiką girdėsime „gyvą“ dainavimą.
1992 m. pasirodęs austrų rašytojo Roberto Schneiderio romanas „Miego brolis“ išgarsėjo nepaprastai greitai, taip pat ir Lietuvoje. Kūrinys jau išverstas į 32 kalbas, pagal jį pastatytas baletas ir sukurta to paties pavadinimo opera. Į lietuvių kalbą romaną vertė Jurgis Kunčinas.
Schneiderio kūrinys lydi Agnių Jankevičių dar nuo mokyklos laikų, – būtent šio romano ištrauką 31-erių režisierius pasirinko stojamiesiems egzaminams į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
„Miego brolio“ centre – nepaprasta genialaus muziko Johaneso Elijo Alderio gyvenimo istorija. Atstumtas pasaulio, graužiamas sielvarto, kamuojamas beprotiškų aistrų ir nepasiekiamos meilės jis pasirenka negirdėtą savižudybės būdą – nutaria dėl meilės nemiegoti iki mirties, nes „kas miega, tas nemyli“.