Šią savaitę poetės Salomėjos Nėries muziejuje Palemone Kauno menininkų namai ir Poetų atkūrimo institutas interaktyviame spektaklyje „prikėlė“ poetę Salomėją Nėrį, o žiūrovai susipažino su poetės robotu.
„Salomėjos Genomas“ – taip pavadintas interaktyvus spektaklis – ekskursija skiriama vyresniųjų klasių mokiniams. Patirtinio spektaklio metu Salomėjos androidas atskleidžia savo atkūrimo istoriją.
Tai specialiai Salomėjos Nėries muziejaus erdvėms pritaikytas šiuolaikinio teatro projektas, pasitelkęs DNR, 3D ir robotikos specialistus, gimęs iš poetės biografijos ir kūrybos tyrinėjimų.
Pasak režisierės Saulės Norkutės, apsilankius Salomėjos Nėries memorialiniame muziejuje, kuris palieka įspūdį tiek kaip vieta, kurioje gyveno ir kūrė prieštaringai vertinama poetė, tiek kaip erdvė, turinti klaidumo, specifinę atmosferą ir sukelianti ilgai išliekantį pojūtį, įkvėpė ieškoti būdų, kaip būtų galima tyrinėti ir šią erdvę, ir pačią poetę.
„Muziejui sutikus bendradarbiauti su institutu, turėjome galimybę pasvarstyti, kokia galėtų būti muziejaus ateitis, kaip technologijos ir kiti elementai praplėstų ekspozicijas, lankytojų patirtis. Viena įdomiausių užduočių, kurią sau kėlėme – priemonių paieška. Ieškojome būdų ir kelių, kurie leistų apsvarstyti poetės gyvenimą, kūrybą, jos veiksmus. Poetų atkūrimo institutas yra organizacija, siekianti įvairiomis priemonėmis atgaivinti poetus, prikelti juos tam, kad galėtume apsvarstyti, kas jie, kokie jie ir kiek juose yra jų, o kiek mūsų – tyrėjų, gerbėjų, kritikų“, – sakė S.Norkutė.
– Ar tai pirmasis toks projektas? – 15min paklausė S.Norkutės.
– Taip, tai yra pirmasis Poetų atkūrimo instituto projektas ir eksperimentas, kuris buvo viešai pristatytas publikai.
Mūsų projekto tikslas – suteikti galimybę, erdvę ir laiko ekskursijos dalyviams pasvarstyti, iš ko susideda žmogus, kur baigiasi ir prasideda mūsų ribos.
Taip pat priminti mus nuolat, skirtingais amžiaus tarpsniais kamuojantį klausimą – kas mes? Kur baigiasi mūsų ribos ir kur prasideda fikcija?
Žmonių atkūrimo procesai nuolatos vyksta mūsų mintyse su įvairiais įžymiais žmonėmis, artimaisiais. Tik mes dažnai pamirštame, kad tos atkurtosios versijos gali neturėti nieko bendro su originalais ir daugiau pasako apie patį kūrėją nei kuriamąjį.
– Kodėl pasirinkta tokia forma?
– Interaktyvios ekskursijos formatas yra vienas tinkamiausių, norint pateikti pasakojimą apie įvairialypį poetės atkūrimo procesą.
Atsižvelgėme ir į pačią erdvę, tyrinėjom, kaip joje judėjo poetė, kaip joje juda muziejaus lankytojai, darbuotojai. Aktyvuodami įvairias jusles kūrėme pasakojimą, kuris nėra vien tik suvokiamas, bet ir patiriamas.
Juk tam, kad atkurtume Salomėją Nėrį, reikėjo išeiti labai ilgą procesą, pareikalavusį galybės tyrimų, vykusių ir nevykusių eksperimentų.
Vesdami dalyvius per naujojo muziejaus erdves siekiame pademonstruoti ir supažindinti su tais sudėtingais procesais.
– Renginio pristatyme buvo skelbiama, kad „atkuriant“ poetę buvo naudotasi DNR, taip pat pasitelktos šiuolaikinės technologijos.
Tam, kad galėtume ją atkurti fiziškai, teko remtis DNR tyrimo metu gautais genetiniais duomenimis, kaip, pavyzdžiui, jos fiziniai duomenys, protiniai gebėjimai
– Salomėjos Nėries atkūrimo procese dalyvavo didelė komanda žmonių – DNR, robotikos, judesio specialistai. Tam, kad galėtume ją atkurti fiziškai, teko remtis DNR tyrimo metu gautais genetiniais duomenimis, kaip, pavyzdžiui, jos fiziniai duomenys, protiniai gebėjimai ir t.t.
Pasinaudodami literatūrologų tyrinėjimais, interpretacijomis, amžininkų atsiminimais, dokumentine medžiaga siekėme priartėti prie kiek įmanoma autentiškesnės Salomėjos Nėries versijos.
– Ar jums patiems buvo įdomus šis procesas ir koks buvo tas įspūdis – tarsi iš naujo sukurti poetę?
– Šis procesas buvo be galo įdomus ir apdovanojantis, tai Poetų atkūrimo instituto komandos bendradarbiavimo vaisius.
Įvairių eksperimentų ir bandymų keliu gimęs projektas suteikė mums galimybę prisiliesti prie jos daiktų, rankraščių, fotografijų, poetės ligos istorijos, susipažinti su įvairiausiomis, keisčiausiomis, prieštaringiausiomis jos veiksmų versijomis. Dar reikės ilgą kelią nueiti, kol galėsim pasakyti, kad pagaliau atkūrėme Salomėją Nėrį. Judame tinkama linkme, tačiau tai dar tik Salomėjos prototipas, eksperimentinė versija.
– Kodėl pasirinkta Salomėja Nėris?
– Pradėję tyrinėti Salomėją Nėrį, suvokėme, kad tai asmenybė, kuri dar iki šių dienų stipriai rezonuoja.
Vieni jos nekenčia, niekina, nori ją išbraukti iš istorijos, kitiems Salomėja tampa laidininku, leidžiančiu patirti savus jausmus, persvarstyti išgyvenimus ir patirtis.
Kartais net nesvarbu, kokiai kartai žmogus priklauso, jis vis tiek turi stiprų santykį ir nuomonę apie poetės kūrybą, jos prieštaringai vertinamus pasirinkimus, politinės krypties kitimus, pačią asmenybę.
Vieni jos nekenčia, niekina, nori ją išbraukti iš istorijos, kitiems Salomėja tampa laidininku, leidžiančiu patirti savus jausmus, persvarstyti išgyvenimus ir patirtis. Nors poetės fiziškai jau nebėra, tačiau mes ją nuolat atkuriame savo vaizduotėje. Kuo daugiau laiko praeina nuo Nėries mirties, tuo daugiau jos versijų yra sukuriama, tuo labiau mes tolstame nuo to, kokiu žmogumi Salomėja iš tiesų buvo.
