„Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei“ – komiška pjesė apie pagrindinių veikėjų bandymą susikalbėti po tėvo netekties. Juodasis humoras, saviironija ir pasakojamasis humoras (stand-up) čia derinami su drama, supinant pasakojimą apie praradimą, apie mamos ir sūnaus santykį su visuomenės požiūriu į gedulą ir iš to kylantį poreikį prisitaikyti“, – sako pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė, kurianti istorijas ne tik teatrui, bet ir kinui. Jos pjesėms būdingi gyvi veikėjų paveikslai ir tragikomiškumo persmelkti siužetai. Tarp žinomiausių B.Kapustinskaitės kūrinių – „Terapijos“ (2018 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi), „Šokis objektui ir vaikui“, „Detoksikacija“.
Tai bus trečias Eglės Švedkauskaitės spektaklis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. 2022 m. ji sukūrė „Sieros magnolijas“ pagal estų dramaturgo Martino Alguso pjesę, o 2023 m. – DaliosGrinkevičiūtės knygos ir atsiminimų įkvėptą spektaklį „Fossilia“, kuris neseniai buvo pristatytas Lietuvos sezone Prancūzijoje. 2023 m. E.Švedkauskaitė įvertinta „Auksiniu scenos kryžiumi“ už spektaklio „Jauno žmogaus memuarai“ režisūrą Valstybiniame jaunimo teatre.
Pirmą kartą kartu kuriančios B.Kapustiskaitė ir E.Švedkauskaitė į teatro sceną atveda čia dar nebuvusį stand-up komedijos žanrą, kuris per juoką apvalo ne tik pasakojantįjį, bet ir klausantįjį. Prajuokinti kitą žmogų, pasak kūrėjų, yra išties nelengva užduotis. O dar sunkesnė užduotis – naudojant humorą, kaip komunikavimo formą, – paliesti skaudžias, mums visiems artimas gedulo, netekties, savižudybės temas. Išjudinti žmoguje kažką netikėto, padėti pasijuokti iš savęs, pasižiūrėti į skausmingas patirtis iš šono, kad galėtum su jomis susitaikyti.
Pjesės veikėjai: Mama – garsi laidų vedėja (aktorė Vitalija Mockevičiūtė) ir Sūnus – sėkmės lydimas stand-up atlikėjas (aktorius Karolis Kasperavičius) – abu neieško žodžio kišenėje, tačiau susidūrus su Tėvo netektimi jiems susikalbėti vis dėlto tampa sudėtinga. Tai istorija apie pykčio, gėdos, kaltės paleidimą ir ieškojimą, kaip atsiverti pažeidžiamumui ir vienas kitam.
„Ir kaip žmogus, ir kaip kūrėja noriu, kad menas turėtų gilesnę prasmę ir turinį. Turinys gimsta iš sudėtingų ir svarbių temų. Galime stengtis iš savo gyvenimo pašalinti mirtį ir liūdesį, bet šie dalykai egzistuoja labai arti mūsų. Net ir repeticijų metu su šešių žmonių kūrybine komanda diskutuojant savižudybės tema išgirdau, kad keli iš jų yra susidūrę su savižudybėmis gana artimoje aplinkoje. Visa tai sukrečia.
Man, kaip režisierei, svarbu ir įdomu ieškoti būdų, kaip kalbėti apie tai, padėti žmonėms rasti jiems rūpimus atsakymus, paguodą ar viltį meno kūrinyje. Taip pat teatras nuo seno turi galimybę nagrinėti žmogaus egzistenciją, tad ja ir noriu pasinaudoti“, – režisierė Eglė Švedkauskaitė.
Spektaklio „Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei“ scenografė – Ona Juciūtė, kūrusi scenovaizdžius ir kitiems Eglės Švedkauskaitės spektakliams „Sieros magnolijos“ bei „Fossilia“, kostiumus kuria irgi ne pirmą kartą bendradarbiaujantis Dovilė Gudačiauskaitė, kompozitorius – Ernestas Kaušylas, savo karjeros pradžioje su Michail Skalskiu sukūręs muziką LNDT spektakliui „Kosmosas+“, šviesos dailininkė – Monika Šerstabojevaitė.
Pjesėje dėmesys telkiamas į dviejų viešumoje žinomų žmonių santykius su visuomene ir skirtingą požiūrį į gedėjimo procesą. „Keliu klausimą, kaip išgyventi gedulą, jei netekties jausmas trunka kur kas ilgiau, nei iš tavęs tikisi artimieji. Kaip išgyventi sudėtingas emocijas, kai apie tai nesinori kalbėti? Motinos ir sūnaus istorijoje šeimos nario savižudybė yra įvykusi prieš kelerius metus, tačiau jiems vis dar sunku susitaikyti ir gyventi toliau“, – pasakoja pjesės autorė Birutė Kapustinskaitė.
