O dabar norėtume pasidalinti įspūdžiais apie Stanislavo Moisejevo režisuotą Natalijos Vorožbit pjesės „Saša, išnešk šiukšles“ premjerą Panevėžio J.Miltinio teatre. Spektaklio dailininkė Margarita Misiukova, kompozitorius Rimantas Juozas Bagdonas.
Kūrinys buvo pasirinktas neatsitiktinai. Pjesės idėją įkvėpė ne tik Maidano įvykiai, bet ir asmeninės aplinkybės. Ukrainos armijos pulkininko prototipu tapo autorės velionis patėvis. Rašytoja pabandė įsivaizduoti, kaip jis būtų pasielgęs nepaskelbto karo situacijoje. Saša (aktorius Rimantas Teresas) ateina pas savo žmoną Katią ( aktorė Ligita Kondrotaitė) ir podukrą Oksaną (aktorė Jolita Skukauskaitė) iš „ano“ pasaulio ir pareiškia norą ginti Ukrainą. Deja, jo patriotizmas nesukelia moterų susižavėjimo, nepaisant net praktinės naudos, kurią šeima gautų už jo dalyvavimą karo veiksmuose Donbase.
Visų pirma, Katią skaudina tai, kad vyras nepanoro sugrįžti iš Hado karalystės tuoj po savo mirties. Antra, tam, kad parengtų karį į frontą, jo šeimai reikia išleisti daug pinigų. Trečia, nei Katia, nei Oksana nenori dar kartą išgyventi artimo žmogaus netekties – laikas gydo žaizdas, ir moterys išmoksta gyventi vienos.
Tačiau Sašos neįtikina moterų argumentai, prieštaraujantys jo grįžimui kariauti. Jis nusiteikęs ryžtingai ir netgi karui su ilgaamžiu Ukrainos priešu pradeda formuoti savo „Dangiškąją šimtinę“. Finale atrodo, kad būtent jo kariniai daliniai kovos mašinomis skrieja Ukrainos stepe – Stanislavas Moisejevas spektaklį užbaigia vaizdų su ukrainiečių kariškiais, ginančiais pozicijas Ukrainos rytuose, projekcijomis.
Režisieriui pavyksta išvengti melagingo patoso. Kūrėjas tiki ukrainiečių kovos prasmingumu. Žavi subtilus požiūris į pačią pjesę (spektaklio pradžioje ir pabaigoje skamba melancholiško ilgesio kupina Žermono arija iš G.Verdi operos „Traviata“, atskleidžianti sielvarto kankinamą sielą). Ypač džiugina nuostabūs aktoriai, sugebėję suderinti tragiškumą su komiškumu, tikėjimą su ironija – tai, kas yra būdinga Natalijos Vorožbit kartai. Gal būtent dėl autorės nuoširdumo, dėl objektyvaus požiūrio skaudžiai gyvenimo tiesai, o ne ideologiniam melui ir moralinėms klišėms, dramaturgė labiau vertinama užsienyje, nei namuose. Ši pjesė jau pastatyta Škotijoje, du kartus Rusijoje (!), dabar Lietuvoje, ir kol kas nei karto Ukrainoje.
S.Moisejevo režisuotas spektaklis „Saša, išnešk šiukšles“ dar kartą patvirtina, kad režisieriaus sumanymą lemia ir aktoriai. Lietuvos atlikėjai puikios vaidybos mokyklos ir aukšto lygio nacionalinės teatro kultūros dėka praturtino spektaklį įvairiomis nuotaikomis ir prasminiais akcentais. Nacionalinio Ivano Franko teatro meno vadovo ryšys su Europos kultūros laimėjimais ir vertybėmis nėra tik politinė deklaracija – tai jo turtingos sielos poreikis.
