Prasmingos datos paminėjimui – nauja tarptautinė bienalė
Pasak bienalės vadovės Dianos Stomienės, mintis inicijuoti Vilniaus performanso meno bienalę kilo labai organiškai. Organizuojant tarptautinę šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius“ performanso žanras konkursinėje programoje pristatomas jau dešimtmetį, o laikui bėgant keitėsi ir visuomenės skonis bei susidomėjimo lygis, tad poreikis surengti išskirtinai šiam žanrui skirtą festivalį radosi natūraliai.
Pernai dvidešimties metų veiklos sukaktį atšventusios Vilniaus miesto galerijos „Meno niša“ komanda pasinaudojo unikalia galimybe ir pateikė bienalės projekto paraišką Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotam ir „Go Vilnius“ surengtam idėjų Vilniaus 700-ajam jubiliejui paminėti konkursui. Vilniaus performanso meno bienalė buvo atrinkta kartu su kitais šešiais miesto vardą garsinsiančiais projektais. Palankios aplinkybės leido įsikūnyti ore jau netrumpą laiką sklandžiusiam sumanymui. „Tikime, kad Vilniaus performanso meno bienalė atras savo žiūrovą ir taps ilgalaikiu, tęstiniu renginiu,“ – teigia D.Stomienė.
Niujorko analogas
Specializuotų, būtent performanso menui skirtų bienalių pasaulyje nėra daug, o kaip būsimą Vilniaus renginį įkvėpusį pavyzdį bienalės meno vadovė Neringa Bumblienė mini „Performa“ bienalę Niujorke, kurios komandą ji aplankė pernai rudenį. Ten užmegzti ryšiai leidžia tikėtis ir galimo bendradarbiavimo ateityje. Kaip ir amerikietiškojo analogo, Vilniaus performanso meno bienalės renginiai pasklis po įvairias viešąsias miesto erdves – nuo atvirų skverų iki teniso kortų, – žinoma, nepamirštant ir tradicinių kultūrinių erdvių, kuriose gal kiek rečiau pristatomas toks šiuolaikinio meno turinys.
Lietuvos indėlis į performanso meno plėtrą
Festivalio programa dviguba – sudaryta iš bienalės meno vadovės N.Bumblienės kuruojamos kviestinių menininkų programos ir viešo konkurso būdu tarptautinės žiuri atrinktų menininkų kūrinių. Tarptautinę vertinimo komisiją sudarė Estijos šiuolaikinio meno centro vadovė Maria Arusoo, Antverpeno šiuolaikinio meno muziejaus „M HKA“ vyresnioji kuratorė Joanna Zielińska ir Vilniaus bienalės meno vadovė, Šiuolaikinio meno centro bei Lietuvos nacionalinio paviljono 2022 m. Venecijos meno bienalėje kuratorė Neringa Bumblienė. Galima teigti, kad 2019 m. Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės sukurtas performansas-opera „Saulė ir jūra (Marina)“, laimėjęs „Auksinį liūtą“ Venecijos bienalėje, sustiprino Lietuvos, kaip valstybės, svariai prisidedančios prie šiuolaikinio performanso meno plėtros, įvaizdį.
Į tai atsižvelgiant neturėtų stebinti, kad atviras kvietimas teikti paraiškas konkursinei Vilniaus performanso meno bienalės programai susilaukė rekordinio paraiškų skaičiaus – beveik 300 paraiškų, gautų iš 58 valstybių. Iš jų tarptautinė komisija atrinko projektus, verčiausius būti pristatytais bienalėje š. m. liepos 23 d. – rugpjūčio 6 d. Be šių performansų publikos laukia dar aštuoni kol kas neviešinami, specialiai bienalės kuruotai programai kuriami pasauliniu mastu žinomų menininkų pasirodymai, skirtingais aspektais reflektuojantys bienalės temą – miestą.
Proga permąstyti patį Vilnių
„Kai buvau pakviesta tapti bienalės meno vadove, ilgai svarsčiau, kokia galėtų būti bienalės tema, ir galiausiai nusprendžiau apsistoti prie miesto – kaip žmonių sukurtos ir jų dominuojamos aplinkos, kuria dalijamės su daugybe kitų gyvybės formų ir kurioje veikia įvairios matomos bei nematomos struktūros, susikerta ir sugyvena skirtingi interesai bei troškimai. Įdomu analizuoti miestą kaip dirbtinę, tačiau gyvą struktūrą, gimstančią, klestinčią, bet ir mirštančią arba numarinamą – kaip kad dabar vyksta visai netoli mūsų. Taip pat pagalvojau, kad turbūt būtų keista bienalėje kalbėti apie kažką kitą, nes renginys visgi yra oficialios Vilniaus 700-mečio programos dalis ir tai – puiki proga vilniečiams permąstyti Vilnių – ne tik jo istoriją, bet ir dabartį, – ir pabandyti įsivaizduoti jo ateitį. Bienalėje žiūrovai atras ne tiesioginius teiginius apie miesto funkcionavimą, bet veikiau vizijas ir įžvalgas apie tai, kas jis yra, kaip jis veikia ir ką būtų galima patobulinti,“ – pagrindinę bienalės temą pristato N.Bumblienė.
Anot N.Bumblienės, E.Škarnulytės kūryba dėl jos darbuose išsamiai analizuojamų ekologinių temų, estetinio, vizualinio paveikumo ir įtraukumo yra išskirtinė Lietuvos šiuolaikinio meno kontekste. Menininkė jau daugiau nei dešimtmetį aktyviai kuria užsienyje, nuolat keliauja po pasaulį ir pristato savo kūrinius svarbiose meno institucijose. Parodose rodomi E.Škarnulytės filmai dažnai virsta įtraukiomis instaliacijomis, o prieš kelerius metus kūrėja pradėjo eksperimentuoti ir su performanso menu. Todėl šis žinomos menininkės pasiryžimas peržengti gerai pažįstamų medijų ribas ir kūrinį gyvai pristatyti LNOBT išties jaudina.
„Sausio 23 d. įvyksiančio E.Škarnulytės kūrinio „Afotija“ lydinti tema – nematomi pasauliai (vandens ir (pa)sąmonės gilumų) – tęsia menininkės nuosekliai plėtojamą interesų lauką ir tuo pačiu tampriai persikloja su pagrindine bienalės tema – miestu, į jį žvelgiant iš spekuliatyvios ateities perspektyvų ir vertinant akistatoje su dabartine klimato kaita bei kylančiu vandens lygiu,“ – teigia N. Bumblienė.
„Kūrinio pavadinimas kilo iš termino „afotinė zona“ arba kitaip „tamsusis vandenynas“ – tai saulės spindulių nepasiekiama vandenynų giluma. 2022 m. vasarą E.Škarnulytės sukurtas videokūrinys tokiu pat pavadinimu buvo pirmą kartą pristatytas parodoje Venecijoje. Pasirodymui LNOBT sukurtas naujadaras šį terminą įasmenina, sujungiant gamtos, dievybės, žmogaus ir gyvūno aspektus bei atveriant terpę mišrioms esybės formoms tarpti,“ – priduria N.Bumblienė.
Pasak LNOBT generalinio direktoriaus Jono Sakalausko, tai, kad šiuolaikinė opera ir performanso menas gali puikiai egzistuoti drauge, jau prieš kelerius metus įrodė Venecijoje triumfavusi lietuvių kūrėjų opera-performansas „Saulė ir jūra“. „Akivaizdu, kad operos ir baleto žanrai su šiuolaikiniu menu turi kur kas daugiau sąsajų, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir tikiu, kad žiūrovai jau netrukus tuo įsitikins atrasdami ir savo akimis išvysdami šią ypatingą žanrų sinergiją po Operos ir baleto teatro stogu,“ – pirmuoju bienalės renginiu džiaugiasi J.Sakalauskas.
1-osios Vilniaus performanso meno bienalės įvadinis renginys – E.Škarnulytės kūrinys „Afotija“ įvyks sausio 23 d. 19 val. Bienalės organizatorius – Vilniaus miesto galerija „Meno niša“, renginį finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos respublikos vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos kultūros taryba. Pagrindinis partneris – „JCDecaux Lietuva“. Vilniaus performanso meno bienalė yra oficiali „Vilnius 700“ programos dalis.
