Gruodžio 22,23 dienomis Menų spaustuvėje, Vilniuje, jaunų aktorių komanda „No Theatre“ žiūrovams pristatys premjerą, kurios idėja, tekstai ir veikėjai paremti... tiesiog senomis telefonų knygomis. O veikėjais taps ne tik aktoriai, bet ir atsitiktiniai žmonės, kuriems per spektaklį bus paskambinta.
„Teatro pasaulyje seniai sklandė mitas ar tiksliau mintis, kad pastatyti spektaklį galima pagal bet ką – pagal bet kokią pjesę ar net telefonų knygą. Tai yra sakęs ir Juozas Miltinis, ir rusų teatro klasikai, bet niekas, mano žiniomis, to nebuvo daręs. Todėl man kilo mintis pabandyti tai padaryti, – sakė jau trečiąjį spektaklį režisavęs V.Bareikis, vartydamas telefonų knygą pageltusiais puslapiais. – Visa mūsų medžiaga, mūsų pjesė, mūsų tekstas ir inspiracija yra čia...“
Dar pavasarį jaunieji menininkai pradėjo pokalbius ir diskusijas apie telefonų knygą, dalindamiesi mintimis, su kuo ji kiekvienam jų asocijuojasi ir kaip tai siejasi su teatru.
„Prieš akis turėjome ne baltą lapą, bet daug vardų, pavardžių ir numerių“, – šypsojosi „No Theatre“ aktoriai, žurnalistus premjeros pristatymui sukvietę į senove alsuojantį Vilniaus butą – būtent tokiuose butuose, anot kūrėjų, iki šiol galima rasti telefonų knygų.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„No Theatre“ pastatė spektaklį pagal telefonų knygas |
„Spektaklyje aktoriai tam tikru momentu susidurs su klausimu, ar būti tame teatre, ar nebūti – štai tada jie atsivers telefonų knygą, skambins joje rastais numeriais ir klaus žmonių, ar jie lankosi teatre ir ar teatras yra apskritai reikalingas“, – išdavė spektaklio režisierius, netrukus pademonstravęs, kaip visa tai vyks.
„Laba diena, jums skambina aktorė Eglė Špokaitė. Noriu jūsų paklausti, ar žmonėms reikalingas teatras?“, – prisiskambinus atsitiktinei brandaus amžiaus moteriškei, paklausė viena spektaklio artisčių.
„Ne, nereikalingas!“, – kategoriškai atrėžė ši.
„O kodėl?“, – pasiteiravo aktorė.
„Nereikalingas ir viskas!“, – sušuko moteris ir padėjo ragelį.
Tiesa, kiti pašnekovai buvo kitos nuomonės – jie tikino, kad teatras labai reikalingas, tik pridūrė, kad senoji režisūra buvo suprantamesnė paprastiems žmonėms.
„Per spektaklį bus dešimt personažų, vaidinančiųjų scenoje, bet veikėjais pabandysime paversti ir žmones, kurie yra telefonų knygoje ir kuriems skambinsime, – aiškino režisierius. – Šis principas yra lyg lynas iš teatro į tikrą realybę. Kiekvieno žmogaus, kuris pakelia ragelį, atsakymas bus unikalus ir nepakartojamas. O jeigu kažkas nekels ragelio, tai irgi bus atsakymas.“
Paklausus, koks spektaklio „Telefonų knyga“ žanras, aktoriai kurį laiką svarstė.
„Tai bus komedija su mintimi. Nors gali būti ir graudžiai juokinga – lyg tragikomedijoje. Nors Lietuvos žmonės dažnai kratosi humoro, neva, tai yra lėkšta, tačiau humoras yra gera priemonė atskleisti rimtą mintį, spręsti sudėtingus klausimus, – tikino V.Bareikis, prisipažinęs, kad nori ieškoti naujų priėjimų prie teatro ir neiti jau pramintais keliais. – Mums kaip jauniems aktoriams buvo įdomu pakalbėti apie savo poziciją, apie tai, ar reikalingas teatras ir kokio jo reikia žmonėms. Juk ta maža teatro dėžutė yra labai daug iš tavęs reikalaujantis reikalas...“
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./„No Theatre“ pastatė spektaklį pagal telefonų knygas |
