„Dešinėje, dar kėdžių, kur susėda daugiau... aktorių? Ar jie irgi žiūrovai, kaip mes? Gimsta totalus teatras, kurio liudininkais betarpiškai esame. Aktorių vaidyboje nebelieka vietos jokiems nuolaidžiavimams sau. Ketvirta siena tiesiog išversta, mus taip pat paverčiant dugno gyventojais“, – aktorių bei režisieriaus idėją panaikinti bet kokią ribą, skiriančią juos nuo „Dugne“ publikos pastebėjo kritikė bei žurnalistė Corine Francois-Deneve, spektaklį žiūrėjusi tarptautiniame „Les Boreales“ festivalyje Kane, Prancūzijoje.
Kanas – nedidelis savo plotu ar gyventojų skaičiumi, tačiau itin aktyvus ir įdomus kultūrine prasme. Vien „Les Boreales“ festivalio metu visą mėnesį kiekvieną dieną vyksta gausybė renginių, pradedant teatru ir muzika, baigiant kinu ar cirku.
Ar tuščias skrandis iš tiesų nėra tas žmogaus organas, kuriuo mąstoma? O jei taip, tai kiek žmogiškosios tiesos telpa jame? – tokiu klausimu publikaciją pradeda Doris Meierhenrich.
„Tai gausus kultūrinių renginių miestas, ir jo gyventojai mieliau eina į kokį nors renginį negu vaikščioja po drabužių parduotuves“, – kaniečių laisvalaikio leidimo įpročius prisiminė „Dugne“ vaidinantis aktorius Rytis Saladžius.
„Dugne“ parodytas ir NORDWIND festivalyje Vokietijoje, vienu metu vykstančiame trijuose miestuose. Jame pristatomi ryškiausi Šiaurės bei Baltijos šalių menininkai. Tai beveik mėnesį trunkanti menų platforma, garsėjanti pristatomų kūrėjų įvairove.
„Ar tuščias skrandis iš tiesų nėra tas žmogaus organas, kuriuo mąstoma? O jei taip, tai kiek žmogiškosios tiesos telpa jame?“ – tokiu klausimu publikaciją, pasirodžiusią skaitomiausiame Berlyno dienraštyje kitą dieną po spektaklio pagrindine Berlyno scena laikomame „Hebbel am Ufer“ teatre, pradeda Doris Meierhenrich.
„Tai stiprus aktorinio teatro pavyzdys – nepretenzingas, tiesus, tačiau ir dviprasmis. Neveltui šis spektaklis jau trejus metus keliauja po Europos scenas“, – toliau tęsė D.Meierhenrich.
„Egzistencinis bruderšafto gėrimas ir žvelgimas mirčiai į akis – „Nordwind„ festivalyje lietuvių režisierius Oskaras Koršunovas parodė radikalią Maksimo Gorkio „Dugne“ versiją. Teatro trupė iš Vilniaus vaidina taip intensyviai, kad nelieka vietos jokiam teatriniam netikrumui“, – apie radikaliai drąsų požiūrį į literatūros klasikai priskiriamą kūrinį pagrindiniam naujienų portalui rašė Katharina Granzin.
„Gražu ten, kur nėra žmonių. Tai tikrai tinka Vilniaus miesto teatro spektakliui „Dugne“, vienam ryškiausių festivalio įvykių“, – rašo Mounia Meiborg.
