Šia neeiline premjera tikimasi paskelbti naują KVDT žingsnį į priekį, nes Didžiojoje scenoje sumontuotos garso, šviesos sistemos atveria naujas kūrybines galimybes teatralams. Spektaklio režisierius Jonas Jurašas prisipažino, kad du mėnesius trunkantis kūrybinis darbas yra tikras iššūkis jam, aktoriams ir techniniams darbuotojams.
„Spalio 1 d. remontas salėje turėjo būti baigtas, tačiau į ją įžengę mes radome darbininkus, dar nebuvo sumontuota visa garso ir apšvietimo technika. Iki premjeros liko tik trys dienos, bet dar turime labai daug darbo padaryti. Tai yra ekstremalios sąlygos, bet jos įkvepia“, – kalbėjo J.Jurašas.
Režisieriaus teigimu, „Baltoji drobulė“ yra tikras iššūkis pagrindiniam Garšvos vaidmens atlikėjui Dainiui Svobonui, kuris visą kelias valandas trunkantį spektaklį beveik nenulipa nuo scenos. Pats aktorius nenorėjo kalbėti apie savo vaidmenį ir spektaklio statymą. „Dabar nieko nežinau. Reikia suvaidinti, tada ir viskas pasimatys“, – S.Svobonas buvo lakoniškas.
Romano sceninės adaptacijos autorė Aušra Marija Sluckaitė sakė, kad šiame spektaklyje susipina poetika ir gyvenimo absurdas. Visą veiksmą režisierius klijuoja tarsi iš atskirų, tačiau turinčių bendrą stuburą gabaliukų.
Sąmata – 64 mln. litų
Teatro vadovas Egidijus Stancikas pasidžiaugė, kad pagaliau Didžioji scena bus vėl naudojama, o joje sumontuota teatrinė įranga – neturinti analogų kituose Lietuvos dramos teatruose. Tačiau jis pripažino, kad salėje dar teks ištaisyti kai kurias atsiradusias nedideles problemas, pavyzdžiui, balkone scenos matomumas iš kai kurių vietų yra blogas. Taip pat, padidėjusios scenos sąskaita sumažėjo užkulisiai, todėl aktoriams tenka spręsti galvosūkį, kaip išsitekti sumažėjusioje erdvėje.
„Kaip visada viskas vėluoja, visi galvoja, kūrybininkai suspės, susitvarkys. Todėl mes jau beveik ir gyvename teatre, nes nėra abejingų tam, kas vyksta dabar čia“, – teigė E.Stancikas.
Jis atsiminė, kad Kauno valstybinio dramos teatro rekonstrukcija prasidėjo 2006 m., o Didžiosios scenos – prieš beveik keturis metus. Iš viso rekonstrukcijos sąmata siekia apie 64 mln. Lt.
„Jei būtumėme įtraukti į europinių struktūrinių fondų programą, tai rekonstrukcija būtų įvykusi, kaip ir planavome, per 18 mėnesių. O kai esi priklausomas nuo valstybės biudžeto, kuris yra krizinis... Tačiau reikia būtinai paminėti, kad ekonominės krizės laikotarpiu nacionalinės reikšmės kultūrinis objektas buvo pabaigtas“, – pabrėžė E.Stancikas.
Tačiau dar ne visi darbai baigti. Visus likusius darbus baigti, įrangą supirkti ir suderinti planuojama 2014 m.