Neeiliniai jubiliejai
Birželio mėnesį režisieriui Jonui Jurašui nestinga švenčių – jis su sutuoktine rašytoja Aušra Marija Sluckaite gimtadienius švenčia vos poros savaičių skirtumu, smagiai mini vardines sodyboje Merkinėje. Būtinai užsuka į Kauną, Nacionalinį Kauno dramos teatrą, pasižiūrėti savo spektaklių.
Šiemet bendraminčiai, partneriai, abu gimę po dvynių ženklu, nuo susitikimo neišskiriami draugai tiek gyvenime, tiek kūryboje, gimtinėje švenčia neeilinius jubiliejus.
Paklaustas apie sukaktį, pozityvios nuotaikos nestokojantis režisierius neslėpė: „Man buvo sunku įsivaizduoti, kad galiu sulaukti tokio skaičiaus. Bet tai tik aritmetinis skaičius. Esu geros nuotaikos, kūrybingas. Jaučiuosi labai šventiškai ir kartu neramiai – nežinau, kaip spektakliai išsilaikę ir kokios kondicijos. Labai džiaugiuosi, kad pamatysiu mažą savo kūrybos festivalį (juokiasi). Džiugu, kad teatro vadovybė taip sudėliojo repertuarą, ir jie visi rodomi. Ne visiems režisieriams tenka tokia laimė“.
Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius dr. Egidijus Stancikas sako, kad režisieriaus J.Jurašo kūrybos etapai teatro trupei suteikė kūrybinių siekių išsipildymą, teatrą ir Kauno miestą pristatė užsienio festivaliuose – Vokietijoje, Estijoje, Danijoje, Kanadoje ir kitur – kaip inovatyvų ir savitą. Šio menininko vardas neabejotinai yra neatsiejamas nuo seniausio profesionalaus Lietuvoje teatro istorijos ir visos Lietuvos teatro istorijos kūrimo.
Režisierius netrukus ir sulauks itin malonios dovanos – Aušra Marija Sluckaitė parašė knygą apie judviejų bendrą kūrybinį kelią. Tai – esė tipo knyga. „Kartu nugyvenome kiek daugiau nei keturiasdešimt metų. Šiuo metu knyga yra spaustuvėje ir turėtų pasirodyti netrukus, tad ją atsivešime į Kauną“, – intriguoja režisierius.
Sujungti kūrybos ir gyvenimo
Jono Jurašo kūrybos dosjė glaudžiai susijęs su Kauno dramos teatru: 1967-1972 m. jis ėjo vyriausiojo režisieriaus pareigas, o 1990 – 1993 m. perėmė teatro vairą į savo rankas, tapdamas jo vadovu. Šio teatro rampos šviesoje režisierius sukūrė 19 spektaklių, iš kurių ne vienas patenka į Lietuvos teatro aukso fondą: Kazio Sajos „Mamutų medžioklė“, Juozo Grušo „Barbora Radvilaitė“, Aušros Marijos Sluckaitės pagal J. Bobrowskį „Smėlio klavyrai“. Deja, kūrėjui nebuvo leista atskleisti visą kūrybinę galią – A.M.Sluckaitė ir J.Jurašas – bene atkakliausiai kūrybos laisvę sovietmečiu gynę menininkai, savo atvira bekompromise kova „užsitarnavo“ priverstinę emigraciją į Vakarus. 1972 m. cenzūravus legendinį J.Jurašo spektaklį „Barbora Radvilaitė“, po atviro jo protesto laiško atstatydinus jį iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų, abu menininkai du metus kentė ekonominę blokadą, kol jiems buvo leista išvykti. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990 m. į tėvynę grįžusi pora vėl ėmėsi tautos istorinę atmintį ir moralę gaivinančios kūrybos.
Menininkai yra kartu sukūrę septynis spektaklius: „Zekai“ (Theatre for the New City, Niujorkas, 1982), „Smėlio klavyrai“ (pagal. J.Bobrowskio romaną, Kauno dramos teatras, 1990), su kompozitoriumi Broniu Kutavičiumi operą „Lokys“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, 2000), „Antigonė Sibire“ (Kauno valstybinis dramos teatras, 2010), „Apsivalymas“ (Kauno valstybinis dramos teatras, 2011 ), „Balta drobulė“ pagal A.Škėmos romaną (Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2012), „Barbora“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2014). A.M.Sluckaitė 1994 m. Lietuvoje išleido knygą apie Joną Jurašą „Po dvynių ženklu“.
Aušra Marija Sluckaitė gimė birželio 1-ąją, Jonas Jurašas – birželio 19-ąją. Šia iškilia proga Nacionaliniame Kauno dramos teatre rodomi trys kūrėjų spektakliai: birželio 16 dieną „Barbora“ pagal Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“ (rež. J.Jurašas, inscenizacijos autorė A.M.Sluckaitė ), birželio 17 d. Sofi Oksanen „Apsivalymas“ (rež. Jonas Jurašas) ir birželio 19 d. „Balta drobulė“ pagal Antano Škėmos romaną (inscenizacijos autorė A.M.Sluckaitė, rež. J.Jurašas).
