Susitikime su žurnalistais dalyvavo ne tik režisierius, bet ir spektaklyje „Stabmeldžiai“ vaidinantys aktoriai – ukrainiečių kino ir teatro aktorė Jevgenija Gladij ir teatro režisierius, aktorius bei multiinstrumentalistas Gediminas Sederevičius, kuriam naujausiame J.Vaitkaus spektaklyje atitenka įdomus vaidmuo – spektaklio metu jis ištars tik du sakinius nors visą laiką stovės ant scenos.
G.Sederavičių toks „gausus“ tekstas nudžiugino: „Išvydęs savo eilutes, apsidžiaugiau, nes gyvenime tenka labai daug kalbėti, o scenoje malonu patylėti. Tos dvi frazės man yra kvintesencija – aš į jas įeinu ir neatsitraukiu iki spektaklio pabaigos.“
„Gediminas svarbus dėl savo atliekamos muzikos, o Jevgenija spektakliui įkvėps ukrainietiškos dvasios, mentaliteto,“ – apie savo pasirinktus ir pasikviestus aktorius pasakojo J.Vaitkus.
J.Vaitkus savo penkerių metų teatro vadovo kadenciją aptarė šitaip: „Aš tyčia pasiėmiau savo seną programą, kurią pateikiau, kai ėjau į vadovo konkursą. Iš esmės visą ją įvykdžiau.
Išskyrus tai, kas nepriklauso nuo teatro. O tam priskiriama sutarčių sistema ir sceną aptarnaujančių žmonių kvalifikacijos kėlimas. Nejaučiu, kad šiam teatrui būčiau labai pakenkęs, nes programą dalinai įvykdžiau. Vėliau reikėtų dirbti su šios programos tęsiniu – rūpintis aktoriais, atsisakyti pigios dramaturgijos, galvoti apie spektaklių pastatymus keliomis kalbomis.“
„Teatras pasiruošęs gyventi, o kaip bus toliau – priklausys nuo daugybės dalykų: nuo valdžios ir žmonių, norinčių prisidėti prie teatro tobulinimo. Ar eisiu į konkursą dėl naujo vadovo pozicijos, dar nenusprendžiau. Manau, kad tas sprendimas ateis savaime,“ – tolimesniais savo planais dalinosi režisierius. J.Vaitkus užsiminė, kad Lietuvos rusų dramos teatro rekonstrukcijai gali prireikti 50 mln. litų.
„Stabmeldžiai“ – teatro kūrinys, pastatytas pagal šiuolaikinės ukrainiečių dramaturgės Annos Jablonskajos kūrybą ir įvertintas kaip geriausia jos pjesė. Prieš porą metų, vykdama atsiimti apdovanojimo už „Stabmeldžius“, jauna dramaturgė žuvo teroristinio išpuolio Maskvoje metu.
„A.Jablonskaja žuvo pačiame pakilime, sukūrusi savo geriausią, taikliausią tekstą – pjesę „Stabmeldžiai“ – žiaurią dramą apie šiuolaikinio žmogaus tikėjimo krizę,“ – rašė žinomas Rusijos teatro kritikas Pavelas Rudnevas.
Spektaklyje vaidinanti J.Gladij teigia asmeniškai pažinojusi pjesės autorę ir, nors jos amžius neatitinka vaidinamos personažės amžiaus, ji į šį vaidmenį žiūri rimtai ir yra labai įsijautusi.
„Žmonės pradėjo domėtis A.Jablonskaja tik tada, kai ji mirė. Ukrainoje menininkai vertinami tampa tik tada, kai yra pastebėti užsienyje. Maskvoje A.Jablonskajos kūryba yra žinoma ir įvertinta, o Ukrainoje – ne,“ – apie menininkų padėtį savo šalyje kalbėjo J.Gladij.
Stabmeldystės fenomeną teatro scenoje apnuoginęs režisierius į naujausią spektaklį įtraukia riebius keiksmus, vertybėse pasimetusius herojus ir net šokį pagal pasaulinę psichozę sukėlusio Pietų Korėjos atlikėjo hitą „Gangnam style“. Pjesė pasakoja apie moralinės ir finansinės krizės palaužtą šeimą, kurią išlaiko valdinga motina.
Be jos scenoje atsiskleis ir kiti buities nužmoginti personažai: bedarbis tėvas muzikantas, svajojantis groti klarnetu orkestre, dėstytoją įsimylėjusi duktė, už buto remontą atsakingas kaimynas alkoholikas, pinigus statybinėms medžiagoms išleidžiantis kvaišalams bei iš piligriminės kelionės netikėtai sugrįžusi itin religinga močiutė.
Anot režisieriaus J.Vaitkaus, grubi ir keiksmažodžių pilna pjesė transliuoja šių dienų vidutinės šeimos modelį, jos buitinį ir dvasinį skurdą.
„Kadangi personažai sutrikę, yra aklavietėje, jie griebiasi bet kokių priemonių. Kiekvienas jų lyg ir norėtų turėti stabą, bet arba jo neranda, arba atradę tuojau pat nusivilia ir pameta.
Religiją ar kokį nors tikėjimo objektą jie traktuoja kaip naudos davėją, o ne paiešką, ne būdą suvokti save kaip žmogų.
O kadangi tikėjimo nėra, baimės apimtai esybei lieka vis mažiau rimties, pusiausvyros ir gebėjimo mąstyti. Tenka tik isteriškai puldinėti iš vieno kraštutinumo į kitą,“ – apie spektaklį pasakojo J.Vaitkus.
„Stabmeldystė paplitusi kaip užkratas: užtenka pažvelgti į televiziją, į dainuojančiųjų ir šokančiųjų stabukus. Man ši pjesė yra apie žmones, kurie mėtosi ir ieško naujovių, tikėjimo ir kitų stabų.
Valstybei šeima, manau, išliks ir bus saugoma kaip vertybė. Ši pjesė man yra apie tai, ką reiškia tikėti ir netikėti, ir ką reiškia tai, kai prarandi pagrindą po kojom.
Spektaklis labiau akcentuos tikėjimo, o ne stabmeldystės klausimą. Tačiau ir tikėjimui reikalingas talentas: paprastiems žmonėms tai yra vertybių ir šeimos saugojimas.
Žmonės gali turėti Dievo dovaną ir jie pritraukia kitus, o neturinčių Dievo dovanos yra pilna Katedra. Tai tie, kurie apsimeta, kad tiki,“ – spektaklio temą gvildeno režisierius.
Režisierius iš pradžių ketino atsisakyti pjesėje esančių keiksmažodžių tiradų, bet vėliau persigalvojo: „Manau, teatrui turi būti leista naudoti tas priemones. Kaip ir chirurgui – pjaustyti žmogų, pašalinti kokį nors supuvusį organą...
Teatras turi atlikti ne dezodoranto, ne maskuojančio grimo funkciją, o kaip tik atverti visą sudėtingumą. Ir tas keiksmažodis kartais yra būtinas poveikio instrumentas.
Dvejojau, ar šįkart tikrai be to neapsieisime, bet tada nebelieka to personažo, nebelieka gyvasties, nebelieka jo jėgos, kad ir destruktyvios. Teatras – institucija, kuri gali demonstruoti kraštutinumus.“
Spektaklio scenografija ir kostiumais pasirūpino dailininkas Jonas Arčikauskas, o jame pasikeisdamos vaidins dvi Lietuvos rusų dramos teatro aktorių komandos – vyresnioji ir jaunesnioji.
Jaunesniojoje komandoje – ir šiemet mokslus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigiančio aktorių kurso atstovės Juliana Volodko ir Jelena Orlova.
Su lietuviškais titrais spektaklis „Stabmeldžiai“ pasirodys sausio 25, 26 dienomis Lietuvos rusų dramos teatre.
