Karantino negandos, gyvo teatro alkis, teatras po atviru dangumi, „Pizduko“ gaivališkas rokenrolas ir rinkimams artėjant vis aktualesniu tampantis manipuliatoriškas „BANG!“ – apie tai kalbamės su pačiu P.Ignatavičiumi.
– Pauliau, kaip visas šis karantino laikotarpis paveikė tavo kūrybą?
– Iš tikrųjų karantinas buvo labai kūrybiškas laikas. Pagaliau buvo galimybė sustoti ir atlikti vidinę reviziją. Kur esu? Kur einu? Galų gale, buvai priverstas rasti būdų kaip egzistuoti ekstremaliomis sąlygomis. Viskas kėlėsi į online. Tik tos patirties išdava nuvylė: tas šviečiantis stačiakampis ant darbo stalo labai greitai nusibosta. Dar kartą supratau, kad teatras iš tiesų yra unikali, gyva ir itin materiali patirtis. Ekranas to niekada nepakeis.
– Džiaugiesi, jog scenos po truputį atsiveria?
– Žinoma, džiaugiuosi, kad atsiranda galimybės vaidinti. Pirma gyva, reali repeticija praėjo taip gerai, kaip niekad nepraeina repeticijos. Viduje jaučiau didžiulį džiaugsmą, sumišusį su nerimu, bet iš esmės buvau labai laimingas, kad galiu dirbti savo darbą, kurį myliu. Ši vasara bus itin darbinga. Užteks tų prastovų, reikia imti jautį už ragų ir tikėti, kad viskas bus gerai. O kaip bus toliau, čia jau kaip Dievas duos.
– „Pizdukas“ ir „BANG“ – gana skirtingi spektakliai. Kaip juos paveiks kardinaliai pasikeitusi erdvė? Ar „Pizdukas“ gali tapti rokenroliniu open air'o tūsu?
– Iš principo „Pizdukas“ atvyks į tą erdvę, kuri jam ir skirta. Koncertinė lauko scena yra tobula dirva suskambėti spektakliui. Jis čia užaugs iki pat Gedimino kalno ir savo jėga sudrebins Katedrą. Spektaklio tema įpareigoja kalbėti drąsiai, garsiai ir aštriai. Bus tikrai daug šėlsmo ir pasaulio skausmo. Tai bus dionisiškas gaivalas.
„Bang“ gimė po „Pizduko“. Šis spektaklis – tai sprogimas, kuris mus apgauna, kad tai visai ne sprogimas. Sprogstama be garso, sprogstama „tarsi“. Koncertinė, gatvės scena itin tinka pagrindiniam personažui – būsimam prezidentui Ralfui. Iš tokių scenų daugelyje miestų ir miestelių tuoj realiai prabils visa banda manipuliatorių, mesijų ir išgelbėtojų pakeliui į gerovės Lietuvą. Panašiose scenose šoks rinkimus laimėję bevertybiniai makaronų kabintojai. Šis spektaklis yra manipuliacija, kuri kritiškai žvelgia į mūsų dabartinę tariamai progresyvią demokratiją ir fasadinę moralę, bet spalį ši manipuliacija gali mus ištikti labai realiai ant tokių panašių scenų.
