„Pasivaikščiojimas“, bene garsiausias šveicarų rašytojo R.Walserio apsakymas, iš tiesų vaizduoja jį patį, jo kaip rašytojo ir drovaus, nedrąsaus šio dažnai nedraugiško pasaulio gyventojo būtį“, – rašo apsakymo vertėja Rūta Jonynaitė.
Iš tiesų, vaikščiojimas R.Walseriui buvo daug daugiau nei pomėgis ar būdas pabėgti nuo tuščio popieriaus lapo. Kaip jis pats yra sakęs, tai prilygo egzistencijai. Pasivaikščiojimo leitmotyvas nuolat aptinkamas jo kūriniuose. Prasidėjęs kaip paprastas malonumas ir apylinkių pažinimas, jis rašytojui tampa dvasinių išgyvenimų šaltiniu, ryšio su išoriniu pasauliu galimybe, jausmine išraiškos priemone ir svarbiausia literatūrine tema. Rašytojas, galima sakyti, išvaikščiojo visą savo gyvenimą: ir tiesiogiai, ir savo kūriniuose.
Apsakyme „Pasivaikščiojimas“ jis makabriškai išpranašavo ir savo likimą. Meistriškai aprašęs mirties sceną miške, įžvelgė savo paties ateities akimirkas. Po keturiasdešimties metų paskutinis jo pasivaikščiojimas tragiškai baigėsi būtent žiemos miške.
Nerimastingumas, tačiau tuo pat metu ir genialus atidumas detalėms. Dažnai skausminga ryšio su pasauliu paieška, pridengiama elegantišku mandagumu. Lengvas smagumas, tarsi bandantis atgrasyti bet kurią akimirką išnyrantį demoną. Begalinis jautrumas neteisybei, negerovėms, amžinai šurmuliuojančiai tuštybės mugei. Toks buvo R.Walseris, toks – ir jo „Pasivaikščiojimas“.
Jei tokie rašytojai kaip Robertas Walseris būtų tarp mūsų labiausiai matomų intelektualų, galbūt jokio karo nė nebūtų buvę.
Žavėjęs ir padaręs įtaką tokiems garsiems vardams kaip Hermannas Hesse, Stefanas Zweigas, Franzas Kafka, pats R.Walseris tarsi liko literatūros šešėlyje.
„Jei tokie rašytojai kaip Robertas Walseris būtų tarp mūsų labiausiai matomų intelektualų, galbūt jokio karo nė nebūtų buvę. Jei jis turėtų 100 000 skaitytojų, pasaulis būtų daug geresnis“, – kartą apgailestaudamas pasakė H.Hesse.
Šis H.Hessės pastebėjimas neprarado aktualumo iki šių dienų. Lygiai, kaip ir R.Walserio „Pasivaikščiojimas“. Neįtikėtina, kiek daug temų, kurias daugiau nei prieš šimtmetį palietė rašytojas, yra tikslus šių dienų atspindys.
„Labai šviesus ir žaismingas, skaudus ir linksmas, laisvas ir išmintingas „walseriškas“ žvilgsnis ir žodis galbūt yra tai, ko labiausiai reikia šių dienų žmogui, o sykiu ir man pačiam, kaip aktoriui ir režisieriui“, – sako R.Kazlas.
Spektaklio „Pasivaikščiojimas“ premjera Vilniuje – rugpjūčio 24 d. VU didžiajame kieme, festivalyje „Untold City“.
Inscenizacijos autorius, režisierius ir vaikštinėtojas – R.Kazlas. Dar du vaikštinėtojai – Audronis Rūkas ir Dainius Tarutis. Scenografė ir kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė. Vertėja – Rūta Jonynaitė. Šviesų dailininkas – Andrius Stasiulis. Garso režisierius – Aivaras Stankevičius.
Spektaklio „Pasivaikščiojimas“ kūrimą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
