„Man buvo kilęs noras paversti undinėlę žmogumi ir palikti ją gyventi: skausmas iš kojų turėjo persikelti į širdį. Dalis aktorių palaikė šią mintį, bet vėliau nusprendžiau, kad priversti ją visą gyvenimą kankintis dėl meilės be atsako neteisinga – ji juk svajojo įgyti nemirtingą sielą. Savo meile ir užuojauta ji jos nusipelnė. Aš vis tramdydavau savo vaizduotės polėkį, nes norėjosi kuo labiau priartėti prie paties Anderseno. Tai pasirodė nelengva, kadangi pasakoje daug aprašymų ir mažai dialogų. Taigi norom nenorom teko įpinti porą naujų personažų, parašyti jiems dialogus, bet svarbiausią dalyką – Anderseno dvasią ir idėją – stengiausi išsaugoti“, – sakė J. Ščiuckis.
Nors pagrindinis istorijos siužetas nepakito, pasaka liūdna anaiptol nebus. Kurdamas „Undinėlės“ inscenizaciją, J. Ščiuckis įpynė į ją žaismingų eilių bei dainų, įliejo šmaikštaus humoro. Akį spektaklyje masins išraiškingi personažų kostiumai, spalvingos dekoracijos bei saujelė magijos, kuriai įgyvendinti, teatro teigimu, prireikė net chemikų pagalbos. Įspūdį sumanyta sustiprinti ir specialiais triukais: kilus audrai, scenoje siaus vėjas, herojai supsis jūros bangose, o dangus blykčios žaibais.
„Be efektų kartais sunku išsiversti: norisi ir spalvingumo, ir neįprastumo, bet tai praranda prasmę, jeigu virsta vien pramogavimu. Kartais iš tikrųjų norisi tiesiog rimto bendravimo. Svarbu tik – kas bendraus ir apie ką. Juk tai – labai sudėtinga: kalbėti atvirai ir rimtai. Mes pasistengsime tai padaryti, o efektus, kuriuos sugalvojome – nukreipsime į tą mintį, kurią žmonių širdyse norėjo pasėti Andersenas: be meilės ir kančios neįmanoma pasiekti sielos nemirtingumo“, – sakė J. Ščiuckis.
Spalvinga jūros karalyste pavirsiančioje scenoje režisierius žada ne tik akiai mielą reginį. Augančiai kartai jis spektakliu sieks priminti ir tikrąsias vertybes.
„Tai – paveikiausia Anderseno pasaka apie meilę. Taip norėtųsi paaiškinti vaikams ir priminti tėvams, kad meilė – ne tik laimė ir džiaugsmas, bet ir skausmas, ir kančia, ir pasiaukojimas. Ji sunaikina mūsų egoizmą, kuris dabar karaliauja visoje planetoje. Šiuolaikiniai vaikai progresyvūs. Informacija liejasi iš visų pusių: televizorių, kompiuterių, troleibusų, laiptinių. Daugelis jų turi iškreiptą suvokimą apie meilę ir painioja ją su seksu. Labai norėtųsi, kad po mūsų spektaklio jie susimąstytų apie dvasiškąjį jos pradą, apie tai, kad meilė – pagrindinė sąlyga, iš gyvulio paverčianti į žmogų ir suteikianti nemirtingą sielą“, – kalbėjo režisierius.
J. Ščiuckis – žinomas aktorius, režisierius, dramaturgas bei poetas, sukūręs per du šimtus vaidmenų bei režisavęs vienuolika spektaklių. Septynis iš jų – vaikams. Kūrėjas gimė Smolenske, 1968-aisiais pabaigė Baltarusijos teatrinio meno institutą, nuo 1970-ųjų dirba LRDT.
Kaip scenografė šiame spektaklyje debiutuos aktorė Jevgenija Rusakova. Vaidins devyni LRDT aktoriai, tarp kurių – ir pats J. Ščiuckis, šoks Anaros Popovos choreografijos grupė. Kompozitorius – Nikolajus Moroziukas, choreografė – Leokadija Dabužinskaitė. Spektaklio „Undinėlė“ premjera – Lietuvos rusų dramos teatre gruodžio 15 ir 16 dienomis.
