Šių metų gegužę Vilniaus apygardos teismui atmetus buvusios teatro direktorės Olgos Polevikovos skundą dėl Kultūros ministerijos rengto konkurso į šias pareigas, jo vadovu penkerių metų kadencijai galiausiai paskirtas kultūros vadybininkas, kritikas A.Imbrasas.
Pirmadienį naujoji Vilniaus senojo teatro vadovybė surengė spaudos konferenciją, kurios metu pristatė atsinaujinančio Senojo teatro koncepciją, šio sezono premjeras, 111-ojo jubiliejaus renginius bei tolesnius bendradarbiavimo projektus.
Daugiakalbis teatras: nauji žanrai, kalbos ir kryptys
Nuo liepos mėnesio nuolatiniu teatro vadovu paskirtas A.Imbrasas pažymėjo, kad per metus Viliaus senasis teatras padarė milžinišką šuolį ir iš 78 sezono iškart peršoko į 111-ąjį. Tokiu būdu, anot jo, yra atsigręžiama į patį teatro pastatą, jo istoriją, kultūrinius bei politinius kontekstus.
Pristatydamas esminius savo programos punktus A.Imbrasas išskyrė daugiakalbiškumą. Anot jo, nors šiuo metu teatro repertuare iš 31 spektaklių 29 vyksta rusų kalba su lietuviškais subtitrais, tačiau ilgainiui teatre turės atsirasi daugiau spektaklių lietuvių, taip pat lenkų kalba.
„Norime gerokai pralėsti mūsų teatro auditoriją, atsiverti naujai publikai, todėl mūsų spektakliai vyks įvairiomis kalbos, jie taip pat bus titruojami ne tik lietuvių, bet ir anglų, lenkų kalbomis. Numatomi ir spektakliai, kurie bus rodomi keliomis kalbomis“, – teigė A.Imbrasas.
Pasak vadovo, nors Vilniaus senasis teatras iki šiol labiausiai buvo matomas kaip dramos teatras, tačiau per ateinančius penkerius metus planuojama gerokai praplėsti jo žanrų įvairovę, o teatro scenoje parodyti ir šokio spektaklius, ir operą bei muzikinius pasirodymus.
Dar viena naujovė – tai teatro komandos atsigręžimas į Nevyriausybinį sektorių ir bendradarbiavimas įgyvendinant naujus pastatymus. Pasak A.Imbraso, jau kitais metais planuojami nauji kūriniai Vilniaus senojo teatro scenoje, kurie bus įgyvendinti teatro trupei dirbant drauge su įvairiais nepriklausomais kolektyvais, kitais teatrais bei scenos menų įstaigomis.
Tarp naujų teatro krypčių – ir aktyvios gastrolės, ypač orientuojantis į Lietuvos pietryčių bei rytų regionus. Kaip pabrėžė naujasis teatro vadovas, bus siekiama kiek įmanoma vežti spektaklius į Vilniaus rajoną, Šalčininkus, Švenčionėlius, Visaginą, Trakus ir visur, kur gyvuoja kitakalbės Lietuvos bendruomenės.
A.Imbrasas taip pat pasidžiaugė tuo, kad šį rudenį teatras yra pakviestas į gastroles Paryžiuje, kur nacionalinėje Prancūzijos teatro scenoje net devynis kartus bus parodytas spektaklis „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“.
12 premjerų – nuo dramos ir šokio iki džiazo koncerto ir barokinės operos
Teatro dramos kuratorius Andrius Jevsejevas teigė, kad atėjus dirbti į šį teatrą ir formuojant naująjį repertuarą išaiškėjo tam tikros spragos. Viena jų – tai dideli spektakliai, kurie gali būti statomi išimtinai Didžioje teatro salėje. Tuo tarpu neseniai atidaryta Mažoji salė, anot jo, „turi savų niuansų“, tačiau nepaisant to, naujame sezone ketinama išnaudoti ir ją.
Pasak A.Jevsejevo, naujame sezone numatyta net 12 premjerų, o rengiant mažesnius pastatymus, tikimasi, kad tai suteiks teatrui ir daugiau lankstumo rengiant gastroles ir tokiu būdu pasiekiant tas auditorijas, su kuriomis iki šiol visiškai nebuvo dirbama.
Jis pažymėjo, kad pirmąją šio sezono premjerą – Agniaus Jankevičiaus „Reformą“ jau išvydo teatro žiūrovai. Ir nors premjeriniai spektakliai buvo parodyti lietuvių kalba, tačiau žadama, kad jis bus titruojamas rusų bei anglų kalbomis.
Dar šiais metais Mažojoje teatro salėje bus parodytas Kristinos Marijos Kulinič spektaklis „Geras oras, jei per daug negalvoji“, o Didžioje salėje įvyks režisieriaus Raimundo Banionio spektaklio „Smulkūs vedybiniai nusikaltimai“ premjera. Pasak A.Jevsejevo, šis spektaklis yra duoklė senajai teatro publikai, kuri jau anksčiau buvo pamėgusi to paties režisieriaus sukurtą spektaklį „Madam Rubinštein“.
Pasak šokio kuratorius Andriaus Katino, šio teatro trupė yra labai universali, galinti ne tik vaidinti, bet ir dainuoti bei šokti, šalia draminių spektaklių šiame sezone bus pristatyti ir šeši skirtingų meno krypčių pastatymai.
„Žiūrovai galės išvysti džiazo-lindihopo koncertinį pastatymą, šokio spektaklio premjerą, dokumentinį spektaklį apie patį teatrą, barokinę operą su legendiniu dirigentu Trevoru Pinnocku bei instaliaciją, kuri bus pristatyta visoje teatro erdvėje“, – teigė A.Katinas.
Muzikos ir operos kuratorė Ana Ablamonova pažymėjo, kad teatras siekia aktyviai dirbti su nevyriausybiniu sektoriumi. Būtent dėl to buvo surengtas konkursas ir gauti net 17 organizacijų pasiūlymai.
„Mes pasirinkome tris kūrybinius pasiūlymus, kurie atitiko mūsų programos uždavinius – daugiasritiškumą bei daugiakultūriškumą. Tad teatre bus galima išvysti taip pat Artūro Areimos dramos spektaklį „Lūšies valanda“, šiuolaikinio cirko ir teatro spektaklį „Grimm’asos“ bei ir imersinio teatro kūrinį „Taksi Vilnius““, – teigė A. Ablamonova.
Anot jos, prie šių kūrinių pastatymo aktyviai prisidės ir Vilniaus senojo teatro trupės aktoriai.
Pokyčiai repertuare – teatro rutina
Paklaustas, kaip naująją teatro koncepciją sutiko šio teatro trupė, A.Imbrasas teigė, kad tai profesionalūs aktoriai, gebantys ne tik vaidinti, tačiau ir dainuoti bei šokti, todėl problemų dėl žanrų ribų plėtimo, anot jo, netūrėtų būti.
Jis taip pat pabrėžė, kad dauguma aktorių moka lietuvių kalbą, o kas ja kalba prasčiau, jei nori, sparčiai mokosi. Anot jo, tai puikiai atskleidė ir šiais metais pirmasis šiame teatre lietuviškai rodomas spektaklis „Kaligula“.
Į klausimą, ar planuojama keisti teatro repertuarą, A.Imbrasas pažymėjo, kad repertuaro peržiūrėjimas yra nuolatinė teatro rutina, o dėl skirtingų priežasčių naujame sezone žiūrovai neišvys maždaug penkių senesnių pastatymų.
„Kartą per metus įprasta teatruose peržiūrėti repertuarą ir atsisakyti nusidėvėjusių ar mažiau lankomų spektaklių. Mūsų atveju buvo nurašyti spektakliai, kurių negalima buvo rodyti dėl autorinių teisių klausimų, apmokėjimų ar įtarimus keliančios spektaklių autorių reputacijos. Tokių spektaklių atsisakėme dar lapkričio mėnesį“, – pabrėžė A.Jevsejevas.
Dramos kuratorius pabrėžė, kad vadovybė palaiko nuolatiniu ryšius su teatro trupe, buvo ne vienas kolektyvinis ir individualus susitikimas, kur bandoma iškomunikuoti naują teatro koncepciją ir ateities vizijas.
„Žinoma, yra visko – kartais trupė burbuliuoja ir jaučia nerimą. Tačiau tai susiję ne tiek su pačia teatro programa, kiek bendru nežinojimu dėl ateities. Juk didžioji dalis, atėję dirbti į Lietuvos rusų dramos teatrą, nuo mažų dienų svajojo vaidinti būtent šio teatro scenoje. Tad nepatiklumo ar atsargumo esama, bet tai, matyt, lemia bendra atmosfera visoje visuomenėje“, – kalbėjo A.Jevsejevas.
Teatro renovacija – sopulys visuomenei
Naujojo Vilniaus senojo teatro vadovo pasiteiravus apie prieš kelis metus planuotą, o vėliau atšauktą šio teatro renovaciją, jis pabrėžė, kad ateityje tai yra neišvengiama.
„Šis teatras duris atvėrė prieš 1913 metais ir nuo to laiko jis nebuvo renovuotas. Sovietmečiu čia buvo atlikti būtini darbai – įvestas centrinis šildymas, padaryti kiti atnaujinimai. Nepriklausomybės laikotarpiu atliktas nežymus euroremontas, padažytos sienos. Ir tai viskas. Šis pastatas nerenovuotas 111 metų, nors tai neabejotinai vertingiausias teatro pastatas Vilniuje“, – teigė A.Imbrasas.
Pasak jo, pastato renovacija yra būtina, nes pats teatras yra įrengtas pagal ano meto teatro supratimą ir visiškai neatitinka dabartinės trupės bei žiūrovų poreikio.
Tačiau naujasis vadovas negalėjo pasakyti, kada galėtų prasidėti teatro renovacija.
„Kai bus įvertinta reali teatro būklė, matyt, tai bus sopulys visuomenei. Kada galėtų įvykti renovacija – pasakyti sunku. Čia turės būti rimtas ir atsakingas politinis sprendimas“, – kalbėjo A.Imbrasas.
Jis taip pat pabrėžė, kad nors ankstesnė teatro vadovybė buvo parengusi renovacijos projektą, tačiau jį bus būtina peržiūrėti ir įvertinti iš naujo.
„Tai yra atviras klausimas, kuriam anksčiau ar vėliau turės ateiti laikas“, – kalbėjo A.Imbrasas.
