„Saulės ir jūros“ rodymas Kaune kelia ypatingą jaudulį – tai miestas, kuriame augau ir dar paauglystėje patyriau esminius pasaulėvaizdžio virsmus. Gyvenau ir dirbau čia ir po studijų Vilniuje bei Pekine, negalėdama išsivaduoti iš prieraišumo. Kauno fotografijos mokykloje sutikau Rugilę, o kavinėje „Suflerio būdelė“ – Liną. Simboliška, kad apsisukus gyvenimo ir kūrybos ratui, sugrįžtama į pradžių pradžią, be kurios nebūtų ir šio kūrinio“, – apie „Saulės ir jūros“ rodymo Kaune reikšmę ir menininkių trijulės pažintį pasakoja kūrinio libreto autorė Vaiva Grainytė.
2019 m. „Auksiniu liūtu“ Venecijos meno bienalėje įvertinta menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės „Saulė ir jūra“ per pastaruosius metus buvo rodyta 26 šalyse ir visur žiūrovus stebino savo neįprasta forma. Šiuolaikinės operos scena kūrinyje – dirbtinis paplūdimys, kuriame atlikėjai dainuoja gulėdami. Švelnios melancholijos, ironijos ir gyvenimo trapumo nuojautų įkrautą kūrinį žiūrovai stebi iš viršaus – iš saulės perspektyvos. Tiesa, pavadinime minima saulė ir jūra tėra menamos, jas išduoda nebent pliažo poilsiautojų kremai nuo saulės, šlapi plaukai ar drėgna oda.
Pagrindinius kūrinio atributus, pasak „Saulės ir jūros“ režisierės ir scenografės R. Barzdžiukaitės, ji savaip jaukinosi dar gyvendama Kaune: „Kai vaikystėje gyvenau Kalniečių mikrorajone, devintame aukšte, ir langai dar neizoliuodavo nuo gatvės triukšmų taip gerai, kaip dabar, pamenu, kad vakarais prieš užmiegant įsivaizduodavau, kad tai ne automobiliai važiuoja, o jūra ošia. Ir būdavo užmigti ramu.“ Rugilė pasakoja, kad net rakursas iš aukštai – jos sena komforto zona, mat nemėgusi eiti į kiemą, mieliau akį ten užmesdavo iš balkono. „O saulę su klasės draugėmis, pamenu, esame gaudžiusios prie Lampėdžių karjero, tik tame paplūdimyje niekas nedainavo“, – papildo R. Barzdžiukaitė.
Išskirtinė „Saulės ir jūros“ rodymo sąlyga – specifinė erdvės architektūra. Per kelis aukštus balkonu iš vidaus apjuostas BLC verslo centras žiūrėjimo iš viršaus patirčiai tinka idealiai. Prie Kauno Vienybės aikštės stovinčio pastato istorija siekia 1975 m., kai čia buvo pastatytas „Miestprojektas“ (Miestų projektavimo instituto rūmai).
Kūrinio kompozitorei L. Lapelytei ši vieta ypatingai artima: „baigusi tuometinį Kauno politechnikos institutą čia dirbo mano mama. Popietes leisdavau elektros projektavimo kabinete prie braižymo lentos, gerai žinojau valgyklų meniu, Vienybės aikštėje augantys medžiai buvo mano žaidimų aikštelė. Vietoje, kur įsikurs „Saulės ir jūros“ paplūdimys, vykdavo Kalėdų šventė, čia rateliu sukdavosi instituto darbuotojų vaikai. Kiek siurrealu sugrįžti su kito žanro Kalėdų „eglute“, bet labai laukiu šio įvykio“, – pasakoja Lina, kurią papildo Rugilė, prasitardama, jog galimai kartu sukosi tose pačiose „eglutėse“, mat „Miestprojekto“ pastate darbavosi ir jos tėtis.
2004 m. po pastato rekonstrukcijos buvęs „Miestprojektas“ tapo BLC verslo centru, kurio per kelis aukštus balkonais apjuostame vestibiulyje „Saulė ir jūra“ bus rodoma 2024 m. vasario 14–18 dienomis.
