Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Scenoje – nepmanai, čekistai ir kova už būvį tarpukario Maskvoje

„Jūs viena, o kambariai šeši... Nutarė jus suspausti. O pusė rėkia, kad ir visai jus iškeldinti!”. Tokie grasinimai šiuo metu sklinda iš Lietuvos rusų dramos teatro scenos. Aktoriai sezono pabaigą pasitinka satyriniais Michailo Bulgakovo tekstais, menančiais Naujosios ekonominės politikos laikotarpį sovietinėje Maskvoje. Gausi režisieriaus Rolando Atkočiūno kūrybinė komanda ruošiasi kitą savaitę įvyksiančiai spektaklio „Zoikos butas” premjerai. Kūrinys bus rodomas originalo kalba su lietuviškais titrais.
Kadrai iš spektaklio „Zoikos butas“ repeticijų
Kadrai iš spektaklio „Zoikos butas“ repeticijų / Teatro nuotr,

„Bulgakovas neva rašė satyrą, bet iš tiesų tai – gryna dokumentika. 1925-aisiais sukurtoje pjesėje tvyro laikinumo nuojauta – niekas čia nežino, kada išgirs beldimą į duris, o su juo ir nuosprendį – „tavo laikas baigėsi“. Svarbiausia čia – skausmingas praėjusio laiko ilgesys. Mane jaudina, kaip visa tai išgyvena patekusieji į šią mėsmalę. Kuomet žmogų, tarsi medį, išrauna su šaknimis iš jo gimtos dirvos, iš įprasto landšafto“, –  apie būsimą spektaklį pasakojo režisierius.

Bulgakovo parašyta istorija rutuliojasi aplink išraiškingą avantiūristę Zoją Pelc, įnirtingai kuriančią pabėgimo iš sovietinės Rusijos planą. Tačiau tai – ilgas ir sudėtingas procesas, todėl per tą laiką tenka gudrumu kovoti už būvį. Kai kyšiai nebepadeda ir Zojai dėl neva per didelio gyvenamojo ploto ima grėsti svetimų žmonių įkeldinimas, ji savo bute įkuria fiktyvią siuvimo mokyklą. Pastaroji grupelę pjesės herojų suvienija vienam tikslui – emigruoti.

Svarbiausia čia – skausmingas praėjusio laiko ilgesys. Mane jaudina, kaip visa tai išgyvena patekusieji į šią mėsmalę.

Vienas iš svarbiausių dalykų, režisieriaus teigimu – atkurti autentišką tų laikų dvasią. Jam į pagalbą atskubėjo nebe pirmus metus drauge kuriantis žymus latvių scenografas Martinš Vilkarsis. Lietuvos rusų dramos teatro scenoje jis įkurdino įspūdingų gabaritų retro stiliaus interjerą. Apie šešiasdešimt tarpukarį menančių ekstravagantiškų kostiumų sukūrė dizainerė Jolanta Rimkutė, o pašėlusių fokstrotų ritmu aktorius ant kojų sukėlė kompozitorius Giedrius Puskunigis.

„Norėjome, kad visa tai primintų kinematografinę estetiką, norėjome atsisakyti teatrališkumo. Mados prasme, tai buvo itin puošnus ir elegantiškas laikmetis. Moterys ėmė trumpai kirpti plaukus, o sutrumpėję sijonai atidengė jų kojas. Tada tai buvo labai seksualu, taigi ir mūsų spektaklyje bus šiek tiek užslėptos erotikos“, – šypsojosi kostiumų dailininkė J.Rimkutė.

Spektaklyje vaidina daugiau nei trisdešimt LRDT aktorių, tarp kurių – ir „Auksinių scenos kryžių“ laureatai Valentinas Kirejevas bei Valentinas Novopolskis. Pagrindinę – Zojos Pelc – rolę atlieka temperamentinga iš Gruzijos kilusi aktorė Inga Maškarina.

Premjera įvyks gegužės 14, 15 dienomis Lietuvos rusų dramos teatre. Spektaklis bus rodomas su lietuviškais titrais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos