Lėlė nėra besielis daiktas, ji gali įkūnyti visas žmogiškas emocijas, ydas ir netgi charakterius. Jos gyvuoja nuo senų senovės ir perteikia mūsų jau pamėgtus bei mylimus personažus, herojus. Kodėl lėlių spektakliai žiūrovus džiugina tiek daug metų? Į šį klausimą atsakymą rasite išvydę įvairių režisierių darbus.
Pirštininių lėlių spektaklio „Džudi ir Pančas“ veikėjai džiugina savo žiūrovus jau daugiau kaip 200 metų. Pančas – šmaikštus, suktas mušeika, nugalintis visus savo priešus, neretai ir patį velnią. Tai lėlė, tapusi žvaigžde, nors ir yra kuprotas, kumpanosis, atkištu smakru. Su nekantrumu vis laukiame jo naujų smagių situacijų, kito garsiosios lėlės žingsnio.
Taip pat žiūrovai išvys visą pasaulį pakerėjusią istoriją „Pelenė“. Pamatysite ir Fėją, ir Pamotę, pačią Pelenę, dvi beširdes jos Įseseres, Princą, Karalių ir Peliuką Pavyduolį, kuris norėjo pagauti Laiką. Scenoje vaidina ne tik lėlės, bet ir gyvi personažai. Istorija ir veikėjų nuotykiai atgimsta lėlių teatro scenoje, toliau savo šlove ugdydama mergaites ir berniukus.
I. Grabnickaitės lazdelinių lėlių spektaklis „Geras šuo Ferdis“ ne tik linksmins savo žiūrovus, bet ir suteiks gyvenimiškųjų patarimų. Ši istorija gyvuoja daugiau kaip 60 metų! Klasikiniai pamėgti personažai: perekšlė višta ir viščiukai, nepaklusnusis paršelis ir pasipūtėlis gaidys, spręs tarpusavyje kilusius nesutarimus bei drauge bandys apsisaugoti nuo gudruolės lapės. Lėlės tapusios žvaigždėmis ne tik linksmina savo žiūrovą, bet ir jį mokina iš klaidų, formuoja vertybes, teigiamą požiūrį į gyvenimą. Jie tampa mūsų asmeniniu pavyzdžiu.
Senamiesčio lėlių įvairių režisierių projektas sėkmingai startuoja jau šį mėnesį ir tęsis iki gegužės pabaigos. Kiekvieną savaitgalį ilgaamžės žvaigždės atvers duris mažiesiems ir jų tėveliams bei pasidalins savo istorija. Jų nuotykiai mus džiugins, nesėkmės liūdins, o stiprybė – suteiks vilties kiekvienam. Juk lėlės gali viską…