Michalo Walczako pjesėje „Kasykla“ pasakojama istorija apie liūdną miestą, kuriame niekada nevyko nieko įdomaus, ypač po to, kai buvo uždaryta kasykla. Netekę pagrindinio pragyvenimo šaltinio miesto gyventojai įstringa kasdienybės rutinoje, atsiskleidžia jų neišsipildžiusios svajonės. Pasak spektaklio režisieriaus Artūro Areimos, ši situacija jam primena gimtuosius Šiaulius. Spektaklyje rodomi filmuoti vaizdai iš apleistų ir pamirštų miesto vietų – lyg raginimas pamąstyti,kaip pasipriešinti rutinai, apėmusiai ne tik gyvenimą, bet ir teatrą.
„Teatras, kiek esu matęs, miesčioniškas, buržuazinis ir jis labiau užėjimas į tą teatrą, reiškia pabūti kažkur kitur apie kažkokius senus laikus, kurių gal ir nebuvo, ir tai yra šventykla, ten kalbama šventa tiesa. Aš netikiu, kad teatras turi kalbėti kažką švento. Jis turi padėti žmogui susitaikyti su šiandiena“, – sakė režisierius Artūras Areima.
Į premjerą atvyko ir lenkų dramaturgas M. Walczakas. Jo pjesės statomos įvairiuose Europos ir JAV teatruose. 2004 m. parašyta pjesė „Kasykla“ buvo pastatyta keturis kartus Lenkijos ir Vokietijos teatruose.
„Aš nemanau, kad ji padėjo išspręsti jų problemas. Bžycho miestelio gyventojai nesutiko su pateikta miesto vizija ir sakė, kad gyvena geriau nei parodyta. Toks ir buvo tikslas – priversti žmones kalbėti ir mąstyti apie savo gyvenimą ir teatro vietą jame“, – pasakojo dramaturgas.
Režisierius A.Areima dramaturgo M.Walčako kūrybą stato ne pirmą kartą. Prieš beveik dešimt metų režisierius debiutavo teatre su M.Walczako pjese „Kelionė į kambario vidų“.