Jis apsuptas ne tik talentingų Kriso Defoorto trio atlikėjų muzikos, įkvėptos legendinio džiazmeno Thelonious Monko. Jis apsuptas ir įspūdingų Benoît van Innis kurtų vizualizacijų. Scenoje – įvairiapusis belgų teatro ir kino kūrėjas, aktorius, rašytojas Josse De Pauwas, už savo darbus pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp kurių ir Océ Podium premija už kūrybą 2000aisiais.
Pasirodymas Lietuvoje – ypatingas jubiliejus
Kviestas pasirodyti daugiau nei keturiasdešimtyje pasaulio miestų, pernai pristatytas tarptautiniame Avinjono teatro festivalyje, šiemet ir Lietuvos publikai pagaliau pasigirs Josse De Pauwo ir Kriso Defoorto bei jo trio atliekamas muzikinis spektaklis „Senasis Vienuolis“. Lietuvoje senasis vienuolis šoks savo šimtąjį šokį.
Paklaustas, ar mėgsta šokti, Josse De Pauwas neabejodamas sako „visada“. Prisimindamas jaunystę, sakosi manąs, jog šoko daugiau už aplinkinius.
„Turbūt paveldėjau tai iš šeimos. Mano tėvai daug šoko, mėgo vaikščioti po šokius. Prieš jiems išeinant mes patraukdavom stalą į kambario šoną ir šokdavom visi. Valsą, kvikstepą, džiazą... Net ir dabar jokie šeimos susibūrimai neapsieina be kiekvieno iš sūnų šokio su mama. Šokis mane lydėjo nuo pat vaikystės“ – pasakoja spektaklio autorius.
Spektaklis apie Žmogų
Pasak De Pauwo, ateina toks metas, kai supranti, kad nebepajuokausi, jog esi gyvenimo pusiaukelėje, nes pusiaukelę esi akivaizdžiai peržengęs. De Pauwas pasakoja, jog prieš pradėdamas kurti šį spektaklį svarstė, ar ne metas būtų sustoti. Taip pat kaip vieną dieną ėmė ir nustojo pianinu skambinti Thelonious Monkas.
„Tačiau pajutau, jog tas metas dar neatėjo“ – pasakoja De Pauwas.
Tai spektaklis apie kūną ir protą bei apie tai, kaip neįmanoma šiems susiderinti vienas su kitu. Nebent trumpo šokio metu.
Paklaustas, ar spektaklis – apie senėjimą, kūrėjas neslepia, jog ne be reikalo šis scenos kūrinys atsirado dabar. Tačiau tuo pačiu – tai ne kūrinys apie senėjimą. Tai spektaklis apie kūną ir protą bei apie tai, kaip neįmanoma šiems susiderinti vienas su kitu.
Nebent trumpo šokio metu. O spektaklis „Senasis Vienuolis“ – ir yra tas šokis. Seno žmogaus šokis. Apie norą gyventi bet kokia kaina.
Pasak belgų „De Morgen“ teatro apžvalgininkės Griet Op de Beeck „Rodos, kad Josse De Pauwas pamiršo, kaip pralaimėti. Spektaklis, laviruodamas tarp koncerto ir sceninio monologo, tarp ikonoklastiškumo ir intymaus šokio, tarp tragedijos ir provokatyvaus humoro, kalba apie viską, kas žmogų daro žmogumi“.
„Monk“: vienuolis ir džiazmenas
Spektaklis nėra apie legendinio džiazo atlikėjo Thelonious Monko gyvenimą, tačiau autoriai naudoja jo muziką tarsi kelrodį. Monko melancholiška, tačiau ne melodramatinė muzika aprėpia tiek liūdesį, tiek saviironiją. Spektaklio pavadinimas anglų kalba – „An Old Monk“ sukuria aliuziją ne vien į atlikėjo pavardę, bet ir į vienuoliško gyvenimo troškimą („monk“ – ang. vienuolis).
Anot J.De Pauwo, „egzistuoja begalės žmonių, kurie tam tikru gyvenimo periodu norėtų praleisti laiką vienuolyne. Šis spektaklis taip pat kalba apie tuos momentus, apie ketinimą priartėti prie tapsmo vienuoliu, neatsisakant šokio“.
„Šiame spektaklyje pereiname tris etapus – jaunystę, brandą ir senatvę, pasakoja spektaklio autorius Josse De Pauwas, būdami jauni mes šokame, ieškome idealaus kūno, kuris mums tiktų kaip pirštinė. Vėliau šokti liaujamės, tampame įkalinti savo pačių brandos, brandaus amžiaus, gyvenimas pamažu tampa niūrus, o tuomet ateina tas metas, kai tari sau – gana.
Ir pradedi vėl justi norą šokti. Ne dėl suvaikėjimo, tačiau vien dėl to, kad tau tai patinka. Tiesiog jautiesi norįs šokti. Ir tuomet šokis tampa daugiau nei šokiu – jis atstovauja gyvenimo malonumą, pasipriešinimą konformizmui, gyvenimą už ribų“.
Spektaklis „Senasis vienuolis“ bus rodomas Menų spaustuvėje spalio 3, 4 dienomis.
