Režisūra
Geriausia režisiere tapo Eglė Švedkauskaitė! Publika ją pasitiko šūksniais ir plojimais.
2022 metais publikai ji pristatė spektaklį „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras).
„Ar tai stebuklas?“ – klausė E.Švedkauskaitė.
„Ačiū, kad Gavelis nenutrenkė manęs visais žaibais už tai, ką padariau su jo kūriniu!“ – tęsė ji ir dėkojo visiems komandos nariams.
Aktorė
Geriausia aktore tapo Digna Kulionytė už Mašos vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (OKT / Vilniaus miesto teatras) ir tyrinėtojos Dignos, Yoko Ono vaidmenis spektaklyje „Lost Lost Lost“ (Klaipėdos dramos teatras).
„Aš tikrai nesitikėjau! Esu labai laiminga ir todėl, kad šiandien dėkoju visiems žmonėms, kurie buvo šalia manęs“, – sakė laureatė.
Aktorius
Pasveikinęs su teatro diena, dainininkas Andrius Mamontovas sakė: „Kai aktorius yra apšviestas scenoje, žiūrovas yra tamsoje, į kurią transliuojama viskas, kas įmanoma. Tu dažnai nežinai, kas yra toje tamsoje, tu pamatai juos tik spektaklio pabaigoje. Todėl buvimas scenoje man atrodo lyg besąlygiškos meilės aktas – tu atiduodi ir nežinai, kas tau sugrįš atgal.“
Geriausiu metų aktoriumi tapo... Mantas Zemleckas! Už Doriano vaidmenį spektaklyje „Dorianas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, Diuseldorfo teatras D‘Haus, agentūra „EDM“).
Aktorių ansamblis
Aurimas Valujavičius paskelbė geriausią aktorių ansamblį. Juo tapo spektaklio „Laukys“ kūrėjai.
„Mes iš Panevėžio atvežėme pusė teatro! Gera jaustis čia kaip kokiame giminės baliuje. Gera jaustis teatrinės giminės dalimi“, – teigė viena iš „Laukio“ atstovių.
Solistė
Geriausia soliste tapo Gunta Gelgotė už Julijos vaidmenį operoje „Lokys“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).
Po pasveikinimo solistė labai dėkojo ir sveikino visus kolegas. „Gintarai Varnai, su jumis dirbti – tai laimė“, – kalbėjo ji.
„Man scenoje teko būti ant sūpynių. Stebėjau ir savo dukrytę, kuri žaidė ant jų. Džiaugiuosi, kad galime suptis ant jų, ir dėkoju Ukrainos didvyriams“, – sakė ji.
Šokėjas
Įdomiausiu 2022-ųjų šokėju tapo Jeronimas Krivickas už Kvedaro vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras), vaidmenį balete „Infra“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir Orfėjo vaidmenį tarpdisciplininio šiuolaikinio baleto spektaklyje „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“).
„Man labai didelė garbė būti čia šįvakar. Esu dėkingas už šį apdovanojimą, nes jis motyvuoja“, – sakė J.Krivickas.
Choreografija
Dovilė Filmanavičiūtė už metų choreografiją apdovanojimą įteikė Agnijai Šeiko už šokio spektaklio „Indigo. Das Schliemann Project“ choreografiją (Šeiko šokio teatras).
Ji dėkojo savo šeimai, komandai bei šokėjams, kurie eina kartu su ja į Trojos karą.
„Sveikinu visą šokio bendruomenę. Tai yra žmonės, kurie kuria meną. Šiuolaikinis šokis yra lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisva yra bendruomenė“, – žodį tarė laureatė.
Muzika
Kristupas Sabolius geriausiu kompozitoriumi paskelbė Mantvydą Leoną Pranulį.
„Groti scenoje man buvo paprasčiau nei kalbėti. Grojant Kultūros ministerijos apdovanojimuose, kolega sako, žinai, jeigu gausiu apdovanojimą, tai padėkosiu sau. Pažiūrėjau ir pagalvojau, kad aš irgi“, – kalbėjo M.L.Pranulis.
„Esu iš menininkų šeimos, tad mano sėkmė natūraliai atėjo iš jų“, – tęsė laureatas.
Scenografija ir kostiumų dizainas
Geriausiomis šios srities profesionalėmis 2022 metais tapo Sigita Šimkūnaitė ir Sandra Straukaitė už scenografiją ir kostiumų dizainą spektakliams „Edžio pabaiga“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras);
„Mums su Sigute niekada nebūna mažų darbų“, – sakė S.Straukaitė.
Videografija ir šviesų dizainas
Geriausiu šviesų dailininku tapo Andrius Stasiulis! Menininką įvertino už šviesų dizainą spektakliams „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras) ir „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
Jis dėkojo komisijai už įvertinimą, Šeiko šokio bei Klaipėdos valstybiniam muzikiniai teatrui už tai, kad kvietė kurti kartu.
Objektų ir lėlių spektaklis
Spektaklis „Apie pasaulį“ (Vilniaus teatras „Lėlė“) buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“.
Neužmirškime, kad vaikai yra būsimi žiūrovai ir kūrėjai, todėl į juos verta investuoti, teigė „Apie pasaulį“ kūrybinės grupės atstovė.
Spektaklis vaikams ir jaunimui
„Auksinis scenos kryžius“ atiteko Klaipėdos lėlių teatro bei Liublianos lėlių teatro šviesos ir materijų spektakliui „Tunelis“.
Režisierius savo kalboje pažymėjo, kad kurti vaikams – ypač svarbu.
Boriso Dauguviečio auskaras
Šis apdovanojimas skiriamas už naujų sceninės išraiškos formų paieškas. Jį šįmet pelnė „Operomanijos“ prodiuserė Ana Ablamonova.
„Neretai intensyviai beieškant naujų formų aplanko egzistencinis klausimas, kuo mes čia užsiiminėjam? Jis aplanko mąstant ne tik apie teatrą. Labai rimtai. Visgi jeigu pasiseka – labai smagiai žaidžiame“, – atsiimdama apdovanojimą teigė A.Ablamonova.
Jaunasis menininkas
2022-ųjų geriausias jaunasis aktorius yra Mantas Bendžius. „Auksinį scenos kryžių“ jis pelnė už Berniuko vaidmenį spektaklyje „Pirk dramblį“ (Bad Rabbits, OKT / Vilniaus miesto teatras);
„Kai pasodino mane 9-oje eilėje, galvojau, kad nelaimėjau!“ – juokavo M.Bendžius ir dėkojo spektaklio režisierei, teatro bendruomenei, šeimai bei komisijai ir sužadėtinei Gretai.
Socialinio rezonanso spektaklis
Daugiausia socialinio rezonanso sukėlė spektaklis „Nemiga“, sukurtas teatro „Žuvies akis“.
Nemiga – tai priešprieša miegui, tai būsena, kai nuolat esame budrūs. Tai bėgančio nuo karo palydovas, karo akivaizdoje mes nebemiegame, teigė spektaklio režisierė.
„Šį kryžių dovanojame Ukrainai“, – teigė ji.
Populiariausias 2022-ųjų dramaturgas
Populiariausiu 2022-ųjų dramaturgu tapo Marius Ivaškevičius, šiandien švenčiantis 50-ąjį jubiliejų. Jis pelnė išskirtinį „LATGA“ apdovanojimą bei piniginį prizą.
„Su švente visus teatralus! Žinokite, tai dar ne pabaiga!“ – sakė M.Ivaškevičius, prisijungęs nuotoliniu būdu.
Apdovanojimą atsiėmė rašytojo tėvai Julija ir Albertas Ivaškevičiai. Jo mama palinkėjo kurti, svajoti: „Mylime tave!“
Dramaturgija
Geriausiu dramaturgu tapo Mindaugas Nastaravičius už dramaturgiją spektakliams „Miškelis“ (Klaipėdos jaunimo teatras) ir „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras).
Atsiimdamas apdovanojimą laureatas dėkojo ir sveikino ir kitus tris kolegas, kurie buvo nominuoti: „Tai lygiai tiek pat svarbu, kiek tapti laureatu.“
Jis dėkojo Eglei Švedkauskaitei, Valentinui Masalskiui ir Olgai Lapinai, su kuriais dirbo.
„Ačiū už kantrybę. Tai gražiausia žmogaus savybė – tuo neabejokite. Visą kūrybą mes galėtume romantizuoti kalbėdami apie talentus ir gabumus. Mano atveju, už šio kryžiaus stovi Giedrė ir Rimas, Janina, seneliai, kurie dažnai yra su vaikais. Taip pat dėkoju Simonai, savo žmonai, Pranui ir Giriui. Tai yra žmonės, kurie mane išleidžia į kūrybą ir nesupyksta, kad grįžtu šiek tiek vėliau“, – kalbėjo M.Nastaravičius.
Padėkos premija
Padėkos premiją pelnė Gytis Padegimas už viso gyvenimo darbus ir pedagoginę veiklą.
„Labai norėčiau padėkoti tūkstančiams žmonių, kurie ėjo su manimi kartu. Vienas žmogus teatre negali nieko“, – atsiimdamas apdovanojimą teigė režisierius.
Kas yra „Auksiniai scenos kryžiai“?
Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.
Nepriklausomybės laikotarpiu užaugę menininkai aiškiai plečia savo kasdienio pasaulio ribas už gimtosios šalies sienų.
Kaip pastebėjo komisijos nariai, 2022 metai – jaunų kūrėjų laikas, atskleidžiantis naujos Lietuvos teatro kartos veidą, išryškėjantį ir nominacijose. Nepriklausomybės laikotarpiu užaugę menininkai aiškiai plečia savo kasdienio pasaulio ribas už gimtosios šalies sienų, pasaulines aktualijas įtraukdami ne tik kaip nuorodas ar komentarus, bet priimdami jas kaip savo gyvenimo dalį.
Komisijos narių teigimu, spektakliuose matyti daug komandinės kūrybos bei dėmesio socialiai jautrioms, visuomenėje rezonansą keliančioms temoms. Bendras nominacijų skaičius nepasikeitė, pakito tik kelios nominacijų kategorijos, kurios tiesiogiai susijusios su sukurtais ir pateiktais spektakliais bei išryškėjusiomis tendencijomis.
„Šiemet vėl turime „Dramaturgijos“ nominaciją, ryškus aktorių ansambliškumas grąžino nominaciją „Aktorių ansamblis“; suformuotos nominacijos, jungiančios dvi sritis – „Scenografija ir kostiumų dizainas“, „Videografija ir šviesų dizainas“, – atspindi vaizdinės idėjos darną ir nedalomumą. Režisūros nominacijoje greta didelės formos spektaklių – kameriniai spektakliai bei monospektaklis. Taip norėjome pabrėžti režisūrinės idėjos bei jos raiškos svarbą.
