– Kaip kilo idėja sukurti spektaklį atliekamą vandenyje?
– Man visada patiko dirbti su gamtos jėgomis, tad buvo smalsu pamatyti, kaip kūnas, kvėpavimas ir judesys atrodytų vandens įtakoje. Viskas prasidėjo, kai vienas Belgijos festivalių suteikė mums galimybę pradėti repetuoti savo ežere.
– Spektaklyje pasirodo trys žmonės – vyras ir dvi moterys. Šokis – tai jų santykių trikampis, kuriame atsiskleidžia visiems mums pažįstami žmonių bendravimo modeliai. Žmonių kūnai vandenyje juda panašiai kaip gyvūnų, kurie galėtų jame gyventi, tad žmogaus judesio ir vandens ryšys tampa labai įdomus.
– Atrodo, kad spektaklio sukūrimui reikėjo ypatingų pastangų, nes jam nuolat reikia didelio kiekio vandens. Kaip atrodė jūsų kūrybinis procesas ir repeticijos?
Visa kūryba vyko skirtinguose ežeruose ir tvenkiniuose. Kartais oras būdavo šiltas, o kartais – labai šaltas, tačiau bet kokiu atveju vandenyje dirbdavome po keletą valandų. Kartais repetuodavome sausumoje, kur dirbdavome tik su mūsų medine platforma. Sakyčiau, kad kūrybinis procesas buvo itin intensyvus.
– Minėjote, kad šis pasirodymas kalba apie žmonių santykius.
– Kai šlapi plaukai dengia tavo veidą, o kūnas jaučia permirkusių drabužių svorį, esi visas šlapias ir fiziškai išsekęs – apsimetinėti niekaip neišeitų. Tai – labai atviras pasirodymas su realiais iššūkiais, tad santykiai tarp šokėjų – visiškai tikri, su labai natūraliomis reakcijomis. Vanduo čia padeda išlikti tikriems.
– Spektaklį rodote jau daug metų, kokiose įdomiausiose vietose yra tekę pasirodyti?
– Pirmą kartą, dar nebaigtą spektaklį parodėme 2008-aisiais, tad galime sakyti, kad Vilniuje švęsime dešimtą spektaklio vasarą! Pasirodėme daugybėje šalių su skirtingai pagamintomis, kartais stipriomis, kartais silpnesnėmis platformomis. Sykį spektaklio metu platforma perlūžo į dvi dalis, taip pat esame susidūrę su keistomis žuvimis, nepalikusiomis šokėjų spektaklio metu, turėjome nuotykių tiek su itin skaidriu, tiek su labai purvinu vandeniu, kurio dugne – pilna senų dviračių.
– Atrodo, kad scenos menų ryšys su gamta stiprėja – gamtos elementai vis dažniau atsiranda scenoje, kūrėjai taip pat dažniau atranda „scenas“ gamtoje.
– Man pačiai labai patinka, kad gamta vaidina vis didesnį ir didesnį vaidmenį spektakliuose viduje ir lauke. Jaučiu, kad gamta turi tiek daug potencialo, joje galime tiek daug pamatyti, parodyti ir išmokti. Manau, visa tai rodo, kad per dažnai esame nuo jos nutolę ir praradę ryšį.
Tarptautinis gatvės teatro festivalis SPOT vyksta Vilniuje, liepos 12 – 15 dienomis. Visi festivalio renginiai – nemokami. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
