„Pagrindinis šios istorijos veikėjas Čarlis Gordonas, paprastai tariant, yra neprotingas žmogus. Jis, kaip ir daugelis žmonių, nori būti kažkuo tobulesnis. Kaip moterys nori būti gražesnės, arba bent tokios gražios kaip ir kitos, taip Čarlis nori būti protingas – protingas, kaip ir kiti žmonės. Jam pasiseka – trisdešimt dvejų sulaukusiam itin žemo intelekto vyrui atliekama niekad neegzistavusi ir neegzistuojanti operacija, kurios dėka jo intelektas ima kilti į viršų. Tačiau šis spektaklis visgi labiau koncentruojasi ne į ligą ar mokslinį eksperimentą, o į emocinius išgyvenimus. Čarlio personažas leidžia visai kitu kampu, nebanaliai pažvelgti į banaliais tapusius gyvenimo įvykius – pirmieji jausmai moteriai, pirmasis atleidimas iš darbo, pirmosios draugų išdavystės“, – apie savo įkūnijamą personažą pasakoja aktorius Šarūnas Banevičius.
Pagrindinis istorijos veikėjas Čarlis Gordonas tikisi, kad po sudėtingos operacijos galės mąstyti taip, kaip normalūs žmonės, o gydytojo rodomuose paveiksliukuose įžiūrėti ne tik rašalo dėmes. Po rizikingos procedūros vyro protinis intelektas pakyla į viršų, panardindamas Čarlį į sudėtingus minčių, jausmų, atradimų ir potyrių labirintus. Spektaklio „Mano vardas Čarlis“ kūrėjai neabejoja, kad proto operacija ir mąstymo pokyčiai šioje istorijoje įvyks ne tik pagrindiniam personažui, bet ir jo emocijas pajautusiems žiūrovams.
Režisieriaus Tomo Stirnos teigimu, spektaklyje nagrinėjama tema yra universali ir aktuali kiekvienam suaugusiam žmogui. Joje atsispindi paprastas gyvenimas, tiesiog čia jis nugyvenamas per labai trumpą laiką. Ši perspektyva leidžia kitaip pažvelgti į gyvenimo įvykių eigą, patiriamus jausmus, permainas bei kartu su augančiu žinojimu atklystančius naujus klausimus.
Paranormalų pokytį patyrusiam Čarliui nepavyksta iš pasąmonės ištrinti senojo Čarlio Gordono, su kuriuo praleido daugiau nei tris dešimtmečius, patirties ir atsiminimų. Joks mokslininkas ar mylinti moteris negali atsakyti, kuris Čarlis buvo laimingesnis ir kuris Čarlis laimės tolimesnio gyvenimo kovą.
„Gėlės Aldžernonui“ – labiausiai išpopuliarėjęs JAV rašytojo, diplomuoto psichologo Danielio Keyeso kūrinys. Už to paties pavadinimo apsakymą 1959 m. autorius gavo „Hugo” apdovanojimą, o 1966 m., išplėtojus apsakymo siužetą, parašytas romanas pelnė „Nebulą”. Nuo to laiko romanas vien JAV pakartotinai išleistas 58 kartus, taip pat išverstas į 21 kalbą.
Daugiau apie spektaklį rasite paspaudę čia.
