„Mane labai domina „Meno ir mokslo laboratorijos“ veikla, jungianti meno ir mokslo pasaulius. Manau, kad jie yra apie tuos pačius dalykus – savęs pažinimą. Džiaugiuosi, kad mano pjesę Lietuvos žiūrovams pristatys šis teatras“, – sakė A.McDowallas.
–Spektaklio „Plutonas“ centre – santykių drama, vykstanti Plutono kosminėje stotyje. Kodėl nusprendėte pjesės veiksmą nukelti į saulės sistemos pakraštyje esančią planetą?
–Šioje pjesėje kalbu apie atmintį ir namus. Rašydamas visuomet stengiuosi suprasti ne kaip dalykai atrodo realybėje, o kokį jausmą jie sukelia. Jeigu rašyčiau apie pačio mylimiausio žmogaus praradimą, manau, kad tai sukeltų tokius jausmus, lyg atsidūrus kitoje planetoje.
–Kaip pasikeičia žmogus, kai tokį ilgą laiką praleidžia taip toli nuo sau artimos aplinkos? O gal šiuo atveju jį labiau keičia uždara erdvė, kurioje jis yra įstrigęs?
–Manau, kad abu faktoriai labai smarkiai paveikia žmogų. Taip jau nutiko, kad šios pjesės veikėjai kenčia nuo abiejų.
–Kas būtų pakitę, jei spektaklio veiksmas vyktų ne Plutone, bet Žemėje?
–Aš galėjau pjesės veiksmą perkelti po vandeniu, į dykumą ar arktį. Tačiau būtent Plutoną visi įvardintų kaip labiausiai nuo namų nutolusią vietą. Nors veiksmas vyksta kosmose, ši pjesė nėra mokslinė fantastika. Tai yra santykių drama, kuri tiesiog vyksta kosmose.
Rašydamas visuomet stengiuosi suprasti ne kaip dalykai atrodo realybėje, o kokį jausmą jie sukelia.
–„Plutonas“ yra apie tai, ką reiškia būti vienišu. Ką tai reiškia Jums?
–Negalėčiau tvirtinti, kad pjesė yra tik apie tai, nors vienišumo linija čia yra tikrai ryški. Visiškos vienatvės siaubas susideda ne tik iš buvimo be draugų ar šeimos, bet ir be savęs, savo kalbos ir visko, kas yra atpažįstama, praradimo. Dalykai, kuriuos laikome savaime suprantamais, ir padaro mus tuo, kuo esame.
–Sukurti šią pjesę įkvėpė jos veikėja Džilda – vienintelė misijoje dalyvaujanti moteris mokslininkė. Ką tokio joje atradote?
–Aš niekada nežinau, kaip ar kodėl mano veikėjai atsiranda. Bijau, kad neturiu jokio įdomaus atsakymo į šį klausimą. Džilda tiesiog pasirodė ir privalėjau užrašyti jos istoriją.
Siekiau sukurti atpažįstamus veikėjus – daugeliu atvejų ši pjesė yra apie darbo santykius ir aš pats atrandu panašumų su savo buvusiais bendradarbiais. Kosmose vykstančios istorijos dažnai atskleidžia žmonių dvasinį ir emocinį stiprumą. Bet aš norėjau sukurti personažus, kurie būtų paprasti žmonės. Tokie, kuriuos sutiktum dirbančius bet kuriame biure, bet kurioje pasaulio vietoje.
–Ar šiandieniniai moksliniai atradimai Jus įkvėpė sukurti šią pjesę?
–Mane labai sužavėjo Planetos X paieškos – teorija, kad neatrasta planeta keičia Neptūno orbitą. Atradus Plutoną buvo manoma, kad jis ir yra Planeta X, tačiau vėliau įgijo savo tikrąjį vardą, buvo priskirtas nykštukinei planetai. Paties Plutono kelionė nuo visiško anonimiškumo iki planetos sukūrė puikią erdvę mano pasakojamos istorijos vystymuisi.
