Numatyta nauja premjeros data sutapo su antrąja pandemijos banga, tačiau šį kartą menininkai trauktis neketina ir keliasi į tiesioginės transliacijos eterį. OKT/Vilniaus miesto teatre kuriama „Vapsvų“ premjera – šį šeštadienį, gruodžio 19 d., 19 val.
„Absoliučiai beprotiškas laikas. Beprotiški metai. Kažkokia nesibaigianti šachmatų partija su likimu. „Vapsvų“ premjera turėjo įvykti dar balandžio mėnesį, tačiau dėl pandemijos nusikėlė į rudenį. Atėjus rudeniui likimas nesismulkina ir siunčia karantiną. Ir vėl, strategavimas, planavimas, prisitaikymas, planų keitimas, vėl strategavimas, vėl planų keitimas. Jaučiuosi gavęs gerą antausį. Bet visa tai labiau suima nei išblaško“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakoja režisierius A. Rybakovas.
Menininkai pastarosiose „Vapsvų“ repeticijose stengėsi spektaklį kiek įmanoma labiau pritaikyti žvilgsniui pro kameros objektyvą.
„Noriu, kad žmonės pamatytų spektaklį. Noriu, kad jį pajustų. Žiūrovų kankinimas tiesiog ant stovo pastatyta kamera nufilmuotu įrašu netinka, todėl spektaklį pritaikėme ekranui. Aktoriai – teatre, žiūrovai – namie. Vieni duoda, kiti – ima. Viskas vyksta tuo pat metu. Tai nuotolinis kolektyvinis išgyvenimas. Be abejo, žmonių sveikata brangesnė už bet kokias ambicijas“, – teigia A. Rybakovas.
„Vapsvos“ – tai istorija apie tai, kaip du vyrai ir viena moteris, nežinodami ką daryti su savo gyvenimu, kaip kovoti su absoliučia vienatve ir beprasmybe, leidžiasi į drąsią ir tragikomišką kelionę po susipainiojusių santykių pasaulį. Jie bando rasti išeitį iš situacijos, kurioje normalūs komunikavimo būdai nebeveikia. Tam, kad išsivaduotų iš vienatvės ir saviapgaulės, pjesės herojai mėgina ištrūkti iš laiko spąstų, pabėgti tiek nuo būties, tiek nuo savęs. Tiesos paieškos įgauna pagreitį, ilgainiui privedantį prie absurdo. Ir lieka tik lietus – lietus, kuris lyja jau trečią dieną. Lieka tik vasaros vapsvos – šventos vasaros bitės, kurios gelia mus net lapkritį. Tai labai įdomu ir ypatingai jaudina. Čia, kaip ir visuomet I. Vyrypajevo pjesėse – labai juokinga, truputį liūdna, truputį žiauru ir, galiausiai, truputį apie gyvenimo prasmę.
Spektaklyje vaidmenis kuria Žygimantė Elena Jakštaitė, Laurynas Jurgelis ir Kęstutis Cicėnas. Scenografė – Bartė Liagaitė, kostiumų dailininkė – Aistė Ažubalytė, kompozitorius – Dominykas Digimas, video menininkė – Aneta Bublytė.
„Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“ (toks pilnas pjesės pavadinimas) – mano mylimiausia pjesė. Ko gero, todėl, kad pačioje teksto konstrukcijoje yra paslaptis. Pavyzdžiui, yra viena svarbi detalė, apie kurią žiūrovas spektaklyje niekada nesužinos, tačiau jis gali tai pajusti. Aš nežinau kaip ši pjesė bus pastatyta, kokiu raktu režisierius ją atrakins ir kas bus pateikta žiūrovams. Esu tikras, kad spektaklyje bus meilės ir šviesos. Vis dėlto „Vasaros vapsvos…“ – labai sudėtinga pjesė pastatymui, todėl režisieriams tenka nelengva užduotis. Be abejo, tai ir autoriaus kaltė, ir galimai pernelyg sudėtinga forma, tačiau tikiuosi, jog visiems bus linksma, liūdna ir naudinga“, – pasakoja pjesės auorius I. Vyrypajevas.
