Dėmesio centre – laidotuvės
Spektaklio „Kai mes būsim jauni“ premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko 2023 metų rudenį. Pjesę spektakliui parašė dramaturgė Daiva Čepauskaitė.
Spektaklyje, režisuotame Aleksandro Špilevojaus, spalvinga senukų kompanija susirenka į savo jaunystės draugo laidotuves. Jie turi daug ką prisiminti, daug apie ką pasikalbėti.
Komiškame spektaklyje gausu humoro, jaunystės prisiminimų, o jame vaidina vyresnės kartos teatro aktoriai – Inesa Paliulytė, Jūratė Onaitytė, Liucija Rukšnaitytė, Vilija Grigaitytė, Lili Stepankaitė, Algirdas Pintukas, Liubomiras Laucevičius.
„Visi stengiasi ją atitolinti, jos išvengti, nuo jos pabėgti. Vieni ją ignoruoja, kiti mėgina įveikti mokslo naujovėmis, dar kiti iš jos šaiposi. Niekas jos nelaukia, bet ji ateina. Dažnai užklumpa mus nepasiruošusius, nes mes visą gyvenimą galvojame, kad ji dar labai toli, kad ji lankosi pas kitus, o mus kažkokiu stebuklingu būdu aplenks. Bet ji ateina ir pasilieka, paversdama mus tais, kurie nepelnytai vis dar atsiduria visuomenės paraštėse. Ji – senatvė, negailestinga viešnia, kurios niekas nelaukia“, – rašoma spektaklio anotacijoje.
Spektaklio kūrybinei grupei pernai įteiktas „Fortūnos“ apdovanojimas, o aktorėms Vilijai Grigaitytei, Inesai Paliulytei, Liucijai Rukšnaitytei ir Jūratei Onaitytei už vaidmenis „Kai mes būsim jauni“ – „Auksinis scenos kryžius“.
Spektaklis išrinktas geriausiu 40-ojo Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje.
„Kai mes būsim jauni“ sulaukė ir teigiamų kritikų atsiliepimų.
Teatrologė Daiva Šabasevičienė „7 meno dienose“ akcentavo, kad stebėdamas veiksmą ir aktorių, negali negalvoti apie dramaturgės išmonę: „Iš pažiūros tekstas – paprastas, atpažįstamas, tačiau kartu labai išmintingas.
Personažai kalba nedaug, bet labai tiksliai, ir kiekvienas tai gali suprasti skirtingai. Nepažįstamoji klausia: „Jau užsidarote?“, o Jis atsako: „Mes niekada neužsidarome.“
Ir nereikia jokių teorijų – mums leista patirti dramaturginį paradoksą: jaunystės bičiulės prie tariamo velionio palaikų kalba nesąmones, o „amžinasis“ salės prižiūrėtojas skelia tiesas it žiežirbas. Šiurpuliukai per kūną eina: juokeliai ima kvepėti filosofine tragedija.“
