Abu spektakliai publiką užburia išraiškingu šokiu, gilia dramaturgija, tačiau „Stabat Mater“ publikos pojūčius sustiprina KVMT simfoninio orkestro styginių grupės atliekama muzika ir solisčių balsais, o „Šventasis pavasaris“ išskirtinis tarsi iš dangaus pasipilančiu vandeniu.
Lyg pirmas krikštas
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Pastatymų tarnyba ypač atsakingai ruošiasi „Šventojo pavasario“ pristatymui, nes jo metu ant scenoje šokančių baleto artistų pasipila vanduo.
Anot Pastatymų tarnybos vadovo Aivaro Tarvydo, tokio pobūdžio spektaklis, kai didžiulis kiekis vandens kriokliais krenta iš viršaus ant scenoje šokančių baleto artistų, scenai tarsi pirmas „krikštas“. Spektaklio premjera 2021 m. vyko elinge, vėliau spektaklis rodytas Žvejų rūmų scenoje. „Atsakingai suplanuota, kaip vandenį sulaikyti scenoje, kad nei menkiausias lašelis nepatektų ant naujai išklotų grindų! Vizualiai žiūrovai matys tik įprastą sceną, o techniškai tai bus tarsi vandenį sulaikantis baseinas“, – sako A.Tarvydas.
Spektaklio „Šventasis pavasaris“ metu planuojama „išpilti“ apie trečdalį kubo šilto vandens, kuris bus pašildomas iki šokėjams komfortiškos šilumos, taip saugant baleto artistų sveikatą. Po pasirodymo vanduo bus susiurbiamas pramoniniais siurbliais.
„Didelius iššūkius keliantys spektakliai tarsi Muzikinio teatro perpetuum mobile: visas kolektyvas susikaupia ir užtikrintai juda tobulėjimo ir sėkmių keliu. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi būdamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalimi, nes šis teatras puikiai susitvarko su didelius iššūkius keliančiais pastatymais“, – sako A.Tarvydas.
Ryški tarptautinė komanda
Išskirtinius spektaklius, 2021 m. elinge pastatė tarptautinė komanda: choreografas Edwardas Clugas (Slovėnija), „Stabat mater“ muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenografas ir kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), „Šventasis pavasaris“ scenografas Marko Japelj (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija).
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kvietimu tąkart į uostamiestį pirmąkart atvyko vienas ryškiausių Europos šiuolaikinio šokio kūrėjų, choreografas ir Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovas Edwardas Clugas, pelnęs pripažinimą visame pasaulyje savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba ir netikėtomis, provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis.
Klaipėdos scenoje E. Clugas debiutavo dviem baletais, sukurtais skirtingu laiku ir skirtingoms trupėms: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014–aisiais abu baletai buvo apjungti Maribore ir tapo tenykštės baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo.
Pasak choreografo, „abu baletus sieja centrinė figūra – moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Man atrodo, toks susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia, labiau būdinga moterims. „Stabat mater“ atveju moteris turi priimti nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Įdomu stebėti, kaip per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos.“
Dialogas mezgasi per muziką
Spektaklyje „Stabat Mater“ choreografas užmezga jautrų, bet sykiu kiek ironišką šiuolaikinio žmogaus dialogą su italų baroko meistro Giovanni Battista Pergolesi (1710–1736) šedevru. Paskutinėmis kompozitoriaus gyvenimo savaitėmis sukurta, ši ypač paveiki, nepaprastai išraiškinga kompozicija sopranui, altui, styginiams pagrįsta XIII a. sekvencija „Stabat mater dolorosa“ (lot. „stovėjo motina skausminga“).
Jos tekstas pagal vieną iš versijų priskiriamas pranciškonų vienuoliui Jacopone da Todi. Pasak legendos, jis buvo turtingas pasaulietis, kurį atsižadėti turtų ir priimti vienuolio įžadus paskatino žmonos mirtis, prie kurios netiesiogiai ir pats buvo prisidėjęs. Taigi, giesmė apie Švenčiausiąją Mergelę, stovinčią prie kryžiaus ir gedinčią nukryžiuoto sūnaus, buvo sukurta kaip atgaila.
Atliekant „Stabat mater“ šokėjams gyvai akomponuos KVMT simfoninio orkestro styginių grupė bei dvi solistės: Rita Petrauskaitė ir Beata Ignatavičiūtė. Diriguos KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Norėjosi kažko krintančio iš dangaus
Anot Edwardo Clugo, „Šventasis pavasaris“ – kultinis XX a. kūrinys, ženklinęs posūkį ne tik paties Stravinskio muzikos poetikoje, bet ir visoje muzikos istorijoje. Dar daugiau: visa XX a. šokio raida susijusi su „Šventojo pavasario“ permąstymu, pradedant Nižinskio originalia choreografija, vėliau Maurice’o Béjart’o didingu estetizmu, o dar vėliau unikalia Pinos Bausch kūryba ir jos aistra gyvenimui. Pastarieji du „principai“ savo ruožtu suformavo XX a. II pusės „Šventojo pavasario“ pastatymų choreografinę paradigmą.
„Šis baletas vaizduoja pagoniškas pavasario apeigas ikikrikščioniškoje šalyje. Apeigų metu nekalta mergina šokdinama iki mirties – ji paaukojama pagoniškai vaisingumo dievybei ir taip užtikrinamas Žemės derlingumas. Klausydamas pirmą baleto dalį užbaigiančio „Žemės šokio“, supratau, kad man norisi kažko sunkaus, krintančio iš dangaus. Pabandėme eksperimentuoti su vandeniu ir tapo akivaizdu, kad būtent jis suteikia prasmę šioms pavasarinio apsivalymo apeigoms, žemės pašventinimui, paruošiančiam dirvą naujai gyvybei“, – akcentuoja E.Clugas.
Šokio spektaklio „Šventasis pavasaris“ solistė Anna Chekmarova – praėjusių metų „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantė.
KVMT baleto trupei už vienaveiksmius šokio spektaklius „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“ 2022 m. skirta „Padėkos kaukė“ kaip metų teatro meno kūrybinei komandai.
