Be šių, oficialių apdovanojimų, ceremonijoje, kuri vyko Rotušėje, išdalinti ir alternatyvūs prizai. Juos šiemet šventės rengėjai pakrikštijo „Auksiniais kulokais“. Taip, pasak jų, norėta neprasilenkti su šių dienų aktualijomis – Prezidentės pamėgtu „kietos rankos“ valdymo principu.
Informacija nutekėjo iš anksto
Kas pelnys keturioliktą kartą įteikiamas „Fortūna“, šiemet miesto teatro bendruomenei nebuvo didelė staigmena. Iki šventės likus keletui dienų per neapsižiūrėjimą buvo išplatinta informacija su laureatų pavardėmis, kurios netrukus pasklido internetinėje žiniasklaidoje. Tačiau, nepaisant šio fakto, ceremonijoje nedalyvavo visi nominantai.
Kai kurie, kaip kad garsi choreografė, šokėja ir pedagogė Kira Katerina Daujotaitė negalėjo atvykti dėl sveikatos problemų, kiti – kaip kad režisieriai Olegas Žiugžda ir Jonas Jurašas – dėl įtempto darbo grafiko.
Kaip ir kasmet apdovanojimų vertus aktorius ir kitus teatro darbuotojus rinko komisija, kurią sudarė teatro kritikai, žurnalistai, rašytojai ir kitų meno sričių atstovai.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Teatrologė Elvyra Markevičiūtė |
Komisijai vadovavusi teatrologė Elvyra Markevičiūtė pasidžiaugė, kad vieninteliai tokie Lietuvoje, „Fortūnos“ apdovanojimai, gyvuoja jau 14 metų. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog pernai 90-metį atšventęs profesionalusis Lietuvos teatras vėl susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir prieš 90 metų.
„Anuomet teatras turėjo išmokyti žmones, išugdyti juos. O dabartinis – nenusmugdyti žiūrovo, išlaikyti iškeltą kartelę. Kaip ir anuomet, dabar teatras susiduria su priešprieša: žiūrovai nori pramogos, o kūrėjai – kokybės. Tačiau aš sakyčiau, jog pagrindinis dabartinio teatro uždavinys – toliau auginti žiūrovą. Pramogą dauguma ir taip supranta, todėl teatras turi pasakyti kažką naujo, suteikti naują matymą“, – sakė teatrologė.
Kalbėdama apie praėjusį Kauno teatrų sezoną akademikė neslėpė, jog buvo nemažai dėmesio vertų pastatymų.
„Jonas Jurašas pagaliau ėmėsi tremties, atgailos temos. Skirdami jam „Padėkos Fortūną“ norėjome parodyti, kad visuomenė tai temai pritaria. Taip pat siekiame paskatinti kitus kūrėjus imtis jos. Nes dabar kartais atrodo, kad tremties tema per anksti nurašyta“, – kalbėjo E.Markevičiūtė.
Be „Fortūnos“ liko tik Kauno mažasis teatras
Skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtos statulėlės šiemet komisijos sprendimu įteiktos aktorei Kristinai Siurblytei (Kauno valstybinis muzikinis teatras), sukūrusiai pagrindinius vaidmenis operetėse „Markizė Pompadur“ bei atnaujintame „Vienos kraujyje“, aktoriui Aleksandrui Rubinovui (Kauno kamerinis teatras) už Hitlerio ir Fudzi vaidmenis monospektaklių dilogijoje „Hitleris ir Hitleris“ bei „Koba“. „Fortūną“ į namus išsineš ir Kauno valstybinio dramos teatro aktorė Vilija Grigaitytė (už Sekretorės Odetės vaidmenį komedijoje „Tegyvuoja Bušonas“). „Fortūnos“ statulėlės atiteks ir jos kolegoms iš Kauno dramos teatro – aktoriui Sigitui Šidlauskui (už vaidmenį dramoje „Šmėklos“) bei režisieriui Agniui Jankevičiui (už dramos „Akmenų pelenai“ režisūrą). Kauno valstybinio lėlių teatro režisieriui Olegai Žiugždai „Fortūnos“ statulėlė bus įteikta už spektaklį vaikams „Didžiosios girios šeimynėlė“.
„Padėkos Fortūnos“ šiemet skirtos jau minėtiems dviems iškiliems teatralams: režisieriui J.Jurašui – už už nuopelnus Lietuvos teatrui ir spektaklio „Antigonė Sibire“ sukūrimą bei choreografei, šokėjai ir pedagogei K.K.Daujotaitei – už išraiškos šokio Lietuvoje įdiegimą ir puoselėjimą. Dar 5 Kauno teatrų kūrėjams bus įteikti „Fortūnos“ diplomai.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Viena iš šių metų „Fortūnos“ statulėlės laimėtojų – Kauno valstybinio muzikinio teatro artistė Kristina Siurbytė, apdovanojimą pelniusi už pagrindinius Markizės Pompadur ir grafienės Cedlau vaidmenis operetėse „Madam Pompadur“ ir „Vienos kraujas“. |
„Buvo labai malonus darbas, nes abu vaidmenys labai įdomūs, pagrindiniai. Anksčiau prieš tai neturėjau galimybės jų kurti. Matyt, pravertė per 13 metų darbo metų sukaupta patirtis. Šiuose spektakliuose ji atsiskleidė“, – sakė „Fortūnos“ statulėlę pelniusi Kauno valstybinio muzikinio teatro aktorė K.Siurblytė.
Teatro užkulisiuose sklando juokai, kad ji stengiasi iš kelio pašalinti savo vaidmenų dubleres. Tačiau apie tai tiesiai paklausta pati K.Siurblytė į tai atsakė juokdamasi: „Man sekasi. Pradžioje surašo nemažai žmonių, o galų gale lieku viena. Matyt, darausi Koščėjumi Nemirtinguoju“.
Solistė neslėpė, kad vaidinti „Vienos kraujyje“ ji svajojo nuo 9 klasės. Todėl šis vaidmuo jai – vaikystės svajonės išsipildymas, atnešęs ir „Fortūną“.
Alternatyvūs apdovanojimai – kiekvienam teatrui
Komisijos sprendimu išdalintos „Fortūnų“ statulėlės ir diplomai – ne vieninteliai šventės apdovanojimai. Kaip ir kasmet, šiemet septynių Kauno teatrų atstovams įteikti ir alternatyvūs prizai, kurie šiais metais buvo pavadinti „Auksiniais kulokais“. Kumštį imituojančią skulptūrą sukūrė Donatas Mockus. O jie įteikti kiekvieno miesto teatro atstovams. Tiesa, už labai konkrečius „nuopelnus“.
Kauno pantomimos ir plastikos teatrui „Atraminis metų kulokas“ skirtas už tai, kad jie laiko Kauno mažojo teatro ir Kultūros skyriaus užpakalines duris savo rankoje (Pantomimos teatras pernai įsikūrė naujoje erdvėje – šalia minėtų įstaigų – aut. past.).
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno pantomimos ir plastikos teatrui atiteko „Atraminis metų kulokas“ už tai, kad laiko Kauno mažojo teatro ir Kultūros skyriaus užpakalines duris savo rankoje. |
„Tradicijų kulokas“ atiteko Kauno kameriniam teatrui, kuris, anot apdovanojimų autorių, yra vienintelis teatras, kuriame dar galima iki paryčių aptarinėt spektaklius.
Kauno šokio teatrui „Aura“, šiemet prijungusiam prie savo šokio festivalio tekstilės bienalę, įteiktas „Kulokas avansu“. Atiduodami jį teatro vadovei Birutei Letukaitei „kulokų“ sumanytai išreiškė viltį, kad kitąmet prie šokio ji prijungs ir daugiau meno sričių, pavyzdžiui, architektūrą, skulptūrą ir landšafto dizainą.
„Stiprybės kulokas“ atiteko Kauno mažojo teatro administratorei, direktoriaus pavaduotojai, sekretorei, trupės vedėjai, režisieriaus padėjėjai, kostiumininkei, rekvizitininkei, bilietų kontrolierei, valytojai ir kaskadininkei Robertai Taraškevičiūtei.
„Stiprybės tau, vaikeli“, – įteikdamas kolegei „kumštį“ sakė Kauno mažojo teatro aktorius Ramūnas Šimukauskas.
Kauno valstybiniam dramos teatrui skirtas „Vyriškas kulokas“ už tai, kad buvęs teatro meno vadovas Gintaras Varnas repetuoja Kauno dramos teatro spektaklį Vilniuje nes Kaune neranda vyriškų artistų.
„Nežinau, kur jis žiūri ir ar gerai žiūri, nes vyrų pas mus tikrai yra“, – šmaikštavo apdovanojimą už G.Varną atsiėmęs Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Ridas Žirgulis.
„Godaus Kalėdų senelio kulokas“ atiteko Kauno valstybinio lėlių teatro vyriausiajai administratorei Marijai Lukševičienei, sumaniusiai pernai Kalėdas teatre pradėjo nuo gruodžio 13 dienos ir tęsti iki sausio 16 dienos. Per šį laikotarpį buvo parodyti 102 kalėdiniai spektakliai.
Kauno muzikinis teatras taip pat neliko be „kuloko“. „Vienybės kulokas“ atiteko teatro meno vadovui Benjaminui Želviui už šūkį „Vieningas Kaunas – sotus teatras“. Priminsime, kad B.Želvys savivaldos rinkimuose dalyvavo kaip visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ narys. Tačiau į miesto tarybą nebuvo išrinktas.
