Viktoras Šinkariukas (1947 10 17 – 2008 09 15) – vienas iš talentingiausių Lietuvos teatro aktorių ir režisierių. Nacionaliniame (tuomet valstybiniame) Kauno dramos teatre aktorius pradėjo dirbti nuo 1966 metų. 1974-aisiais baigė Maskvos N.Lunačiarskio teatrinio instituto (GITIS) neakivaizdinį skyrių. 1986 metais Kauno dramos teatre debiutavo kaip režisierius spektakliu Nikolajaus Koliados „Ragatkė“. 1994-1996 metais vadovavo Kauno aukštesniajai teatro mokyklai. Aktoriaus kūryba įvertinta įvairiomis teatro premijomis.
Šalies teatro istorijoje gilius pėdsakus palikusį teatralą kolegos ir jo mokiniai prisimena kaip ypatingo elegantiškumo pavyzdį. Kaip degantį kūrėją, kūryboje visada siekusį maksimalios kokybės ir visada sakydavusį: „Čia turi būti klasė“. Žmogų, turėjusį puikų humoro jausmą, labai džentelmenišką, apsiskaičiusį, tačiau savo širdyje išlaikiusį paprastumą ir iš jo išplaukiantį tyrą, vaikišką skrydį svajonių ir kūrybinių idėjų link. Kaip žmogų, kuris mylėjo žmogų, gyvenimą ir turėjo unikalią fantaziją, kuomet klausantis jo kalbų, visi nuoširdžiai patikėdavę, kad visa tai yra tiesa, nors ir žinodavę, kad tai tik jo vaizduotės vaisius.
Žvelgiant į mūsų teatro istoriją, labai dažnai tenka nustebti, kaip laikas dovanoja talentus ir kaip juos tiesiog pavagia iš mūsų tarpo, tačiau jų įminti pėdsakai lieka ne tik bendrakeleivių kūryboje, bet ir visų, kurie ištikimai sekė jo idėjomis, kūrybiniame kelyje.
„Mąstydamas apie daugelį tokių mūsų aktorių, savo atmintyje ir širdyje regiu vieną ryškų veidą, tikrąja to žodžio prasme artistą – Viktorą Šinkariuką, kuris degė ypatingais savo vaidmenimis teatre, kine, televizijoje, o taip pat ir teatro pedagogikoje. Jo paruošti studentai, šiandien būdami jau viduriniosios kartos aktoriais, laiko visą repertuaro svorį. Gaila, kad likimai didžiųjų talentų yra ir vingiuoti, daugiabriauniai ir negailestingi, bet laikas nuo laiko gimsta tokie talentai, kurie įprasmina laiką ir tame laike įspaudžia tokius ženklus, kuriuos skaitydamas jauti aiškią kryptį ir šviesą. Jaučiu didžiulę pagarbą ir džiaugsmą, kad mes buvome kartu tame laike. Ir kad tas laikas tęsiasi įrodydamas, kad jis yra bejėgis prieš tokių žmonių talentą ir jo ženklus mūsų gyvenimuose“, – prisiminimais dalijosi teatro vadovas, aktorius Egidijus Stancikas.
