Festivalio idėjos gimimas
Netradicinio teatro festivalio „Namas Nr. X“ organizatorės Renata Bartusevičiūtė ir Paulina Pranciška Nešukaitytė dalinasi unikalios idėjos gimimu: „Pati pradžia įvyko kartu su Ina Pukelyte, Žaliakalnio turgaus teatro festivalyje. Po keleto metų dirbant kartu, pamatėme, jog mums yra įdomus įvietintas, dažnai interaktyvus, teatras, kuris įsiskverbia į netikėtas erdves.
Tada ir kilo toliau vystyti idėją – organizuoti teatro festivalį neįprastose aplinkose.“
Idėja kilo ir iš noro praturtinti bei paįvairinti Kauno kultūrinį gyvenimą: „Kaunas iki šiol neturi netradicinės erdvės, kuri leistų teatralams, kuriantiems alternatyvias meno formas, atsiskleisti, pasirodyti“, – pasakoja pašnekovės.
Erdvės pasirinkimas festivaliui
Jau teatro festivalio pavadinimas „Namas Nr. X“ sufleruoja, jog menas čia apgyvendinamas kokiame nors name. Tačiau festivalio organizatorės dalinasi, jog laikui bėgant „namo“ suvokimas kinta: „Labiau tai tampa kokiu nors pastatu ar objektu, turinčiu spalvingą istoriją ir įdomią paskirtį. Pavyzdžiui, 2022 metais „Namas Nr. 4“ vyko Kauno tvirtovės V forte.“
R.Bartusevičiūtė ir P.P.Nešukaitytė pabrėžia šio festivalio lokacijos išskirtinumą: „Dažniausiai erdvės pasirenkamos tokios, kurios keičia savo pavidalą, priešingai nei tradicinė teatro scena. Kai kurių erdvių funkcionalumas labai greitai pakinta.
Mes užeiname į pastatą, kuris po mėnesio gali atrodyti visiškai kitaip, dėl, pavyzdžiui, jame vykstančių remonto darbų. Kintantys procesai teatro įvykį paverčia laikinu, bet būtent tai ir žavi – akimirkos unikalumas.“
Galimybė atsiskleisti menininkams
Į festivalį pasirodyti kviečiami ne tik vietiniai menininkai, tačiau ir kūrėjai iš užsienio. Organizatorės siekia, jog festivalis taptų kokybiško netradicinio teatro pavyzdžiu: „Vienas iš šio festivalio pirminių tikslų yra plėsti netradicinio teatro galimybes. Kai festivalis tik buvo pradėtas organizuoti, Kaune tokio teatro – įtraukiančio, apsigyvenančio netikėtose vietose – buvo nedaug.“
Netradicinio meno kūrėjai džiaugiasi, jog jiems suteikiamos sąlygos išbandyti ir realizuoti savo idėjas. Dar vienas iš festivalio tikslų – suteikti kūrėjui laisvę kurti taip, kaip jis supranta tą erdvę, todėl neretai kiekvienas pasirodymas yra kupinas netikėtumų.
Išbandymas kūrėjams
„Menininkai, pakviesti į erdves, kuriose, pavyzdžiui, nėra elektros ar kitų patogumų, gali patirti nemenkų iššūkių, tačiau kartu tai tampa ir kūrybiniu džiaugsmu, kai, pasitelkus vaizduotę, galima sukurti netikėtų ir stulbinančių dalykų. Atsiriboti nuo tam tikrų standartų, šablonų, stereotipų.
Čia galime apčiuopti ir opoziciją tarp labai aprūpintos terpės kūrybiniam procesui (pavyzdžiui, kinas), o štai čia menininkas atsiduria „laukinėje“ aplinkoje, kurioje atsiveria galimybės išradingai išspręsti tam tikrus klausimus“, – sako pašnekovės.
„Kiekvienam menininkui, atėjus į pastatą, svarbūs skirtingi dalykai. Vieniems galbūt bus svarbus kvapas, kitiems – sienų spalvos, o dar kitiems – architektūra. Festivalio istorijoje buvę ir ryškių patalpos transformavimų, pavyzdžiui, „Dr. Goraparasit“ režisierės kurtam pasirodymui „Gamma Game“ kino salė buvo aptraukta juodu lateksu ir joje apgyvendinti siurrealistiniai personažai.“
Vietos transformacija pagal kontekstą
Visgi festivalį formuoja ne tik dalyviai ir jų išradingumas, bet ir „namo“ istorinis kontekstas. Festivalio organizatorės svarsto: „Tas pats pastatas ar namas skirtingu laikotarpiu gali persikūnyti ir kelti visiškai kitokius pamąstymus.
Pavyzdžiui, V fortas – gynybinės paskirties statinys, šių dienų fone gali pasirodyti visai kitokioje šviesoje. Jeigu prasidėtų karas, ar žmonės ten slėptųsi? Esant taikos laikotarpiui, gal ten gali būti koncertų ar kt. pasirodymų vieta?“
Festivalyje pasižymėti gali ne tik menininkai, bet ir savanoriai, kurie padeda užtikrinti sklandžią renginio eigą. Savanorystė jiems – puiki proga praplėsti akiratį ir savo akimis pamatyti tokio festivalio „virtuvę“.
Paprašėme vienos iš savanorių, Barboros, pasidalinti savo patirtimi: „Pirmą kartą apie festivalį išgirdau iš organizatorės Paulinos. Kadangi menininkai kuria pasirodymą toje vietoje, įtraukiama ir unikali lokacijos istorija, stengiamasi panaudoti kiek įmanoma daugiau priemonių, rastų tame name.
Tokiu būdu šiek tiek mažinamas vartotojiškumas bei atkreipiamas dėmesys, kad, siekiant sukurti kažką gražaus ir įsimintino, nebūtina turėti daug lėšų ar priemonių, pakanka įdarbinti savo vaizduotę. Norint prisidėti prie šio festivalio, nereikia jokių specialių sugebėjimų ar talentų, pakanka tik noro, tačiau įspūdžiai ir patirtys – neįkainojami.“
Savanorė Greta pasakoja savo įspūdžius iš festivalio: „Džiaugiuosi, jog man teko nuo pat pradžių savanoriauti šiame festivalyje. Pirmasis „Namas Nr. 1“ buvo organizuojamas tada, kai dar ėjau į mokyklą, o Paulina buvo mano performatyvaus meno mokytoja, jos dėka ir patekau į festivalio užkulisius. Šis festivalis mane labai sužavėjo savo išskirtinumu. Man atrodo, jog tokio kito festivalio niekur kitur nepavyks surasti.
Visiems rekomenduoju prisijungti prie šio festivalio savanorių komandos, nes tai yra puiki galimybė susipažinti su netradiciniu teatru bei pamatyti jo užkulisius. Vis prisimenu, kaip buvo smagu prisidėti prie kūrybinio proceso, o po to matyti besidžiaugiančius žmones ir džiaugtis kartu su jais.“
