Vaiva Mainelytė prisimena, kaip atėjo į tuomet Akademinį dramos teatrą iš Šiaulių dramos teatro. Pradžia, sako ji, nebuvo lengva. Vietinės aktorės jos lengvai neprisileido, o kai ją kartu su kitais pagrindiniais aktoriais išėmė iš A.Z.Lapėno spektaklio „Intrigų mokykla“, pasijuto labai įskaudinta, tačiau netrukus veikla įsibėgėjo. Aktorė prisimena ir ankstesnius laikus, senuosius aktorius, taip pat direktoriaus Prano Treinio laikotarpį ir žiūrovų madas. Buvo vienas spektaklis, po kurio V.Mainelytė sako negalėjusi iškart eiti namo – pasilikdavo aptarti jo su kolegomis. Koks tai spektaklis, kas buvo artimiausios Vaivos draugės ir jos mylimiausi vaidmenys – išgirsite tinklalaidėje.
„Teatre tuomet veikė šeimos, giminės principas, buvo seneliai, vidurinė karta ir jaunieji aktoriai. Kartu švęsdavom net savo vaikų gimtadienius, – prisimena ji, – o su Nepriklausomybe, tiesą sakant, pasijutome nereikalingi. Tai paradoksas. Atrodo, kad štai pagaliau atgavome laisvę, nereiks daryti reveransų valdžiai, statyti privalomų pjesių, vaidinti nenorimų vaidmenų, bet štai aktorių trupė paleidžiama“, – sako V.Mainelytė. 1991 metais ji paliko Akademinį dramos teatrą (dabar – LNDT), 1992–1997 metais dirbo „Vaidilos“ teatre, nuo 2006 m. grįžo į LNDT.
Vaiva Mainelytė pasakoja, kaip kartu su kolegomis teatro autobusu vyko ir į Baltijos kelią, o per Sausio 13-osios įvykius stengėsi ieškoti pagalbos Latvijoje.
