Ožka – ispaniškai – „Una Chiva“ – garsios argentiniečių choreografės Viviannos Iasparros darbas, 2017 m. atkurtas su lietuvių šokėja Ula Liagaite. Dar 1998 m. įvykęs performansas tuo metu savo kūrybinę karjerą pradedančiai choreografei pelnė svarbiausią kultūros apdovanojimą Argentinoje, o po dvidešimtmečio choreografė nusprendė atkurti savo darbą, žvelgiant į jį iš dabartinės perspektyvos, kur didžiausią pokytį lemia šokėjo indėlis: jo interpretacija ir improvizacija.
Vilniuje išvysime dar vieną bendrą abiejų kūrėjų interpretaciją: čia „Una Chiva“ [OŽKA] – į du pusvalandžius padalytas gyvo šokio ir audiovizualinės patirties video koliažas, sudėtas iš senesnių „Una Chiva“ [OŽKA] archyvų bei šią vasarą įgyvendintų video idėjų.
„Una Chiva“ [OŽKA] – performatyvus kūrinys, skirtas atlikti uždaroje erdvėje ir audiovizuali instaliacija. Tai, kas atrodo kasdieniška ir keista, gilesniuose veiksmo sluoksniuose išsisklaido, tarsi ne pagal paskirtį veikiančios alchemijos mašinos dalys. Iš surinktų vaizdų, garsų, balsų ir veiksmų atkuriamas ryšys, kuris kuria nepaliaujamai besiskleidžiantį prisiminimą. Tai – gestų ir veiksmų choreografija, susiliejanti į sunkiai įmenamą paslaptį. Formos niekada nenusistovi, jos kuria nuolatinę tapsmo būseną. Būtent tokioje būsenoje intymumas suartėja su nežinomybe, kuri slypi kiekviename susitikime.
Performanso autorė Vivianna Iasparra – Buenos Airėse kurianti choreografė, šokėja, judesio tyrinėtoja ir režisierė. Ji įkūrė šokio kompaniją „La [oTra]“, su kuria suformavo tarpdisciplininį darbo būdą – tam tikrą kūno treniravimo sistemos ir judesių praktikos techniką, kurią pavadino Iasparros technika: „Man buvo svarbu sukurti įrankius, kuriais galėtume šokį plėsti, o kartu ir atlikti šokį taip stipriai netraumuojant kūno. Todėl mano sukurtą techniką gali laisvai atlikti bet kuris žmogus: nebūtinai šokėjas, ar scenos menų profesionalas. Tai buvo šerdis, kuri lėmė šios technikos vystymąsi. Mane motyvavo ir tai, kad norėjau dirbti su judesiu, bet nebūtinai su šokiu. Ką galime sukurti susiduriant kūnui ir judesiui?“, – apie specifinę šokio techniką pasakoja choreografė.
Nuo įsikūrimo pradžios iki pat šių dienų „La [oTra]“ trupės nariai Argentinoje intensyviai plėtoja savo veiklą kaip tyrinėjimų erdvę kūno riboms, vaizdiniams bei jų raiškos galimybėms praplėsti.
Dėmesys sutelkiamas į kūno gebėjimą intuityviai suvokti, įsivaizduoti, kurti ir sukelti rezonansą, todėl siekiama rasti mobilumą patirtyse, kuriose susilieja vizualinis, žodinis, garsinis ir lytėjimo pojūtis. Kūryboje vadovaujamasi smalsumu, rizika bei būtinybe įkūnyti ir kvestinuoti įprastai numanomus formatus.
Dar 2014 metais Jungtinėje Karalystėje šokio mokslus baigusi Ula Liagaitė gilinti profesinių žinių išvyko į Argentiną, kurioje susipažino ir naujos technikos mokėsi pas choreografę Vivianną Iasparra. Šokėja pasakojo, kad ši technika šokį leido pamatyti visai kitomis akimis, nei buvo patyrusi iki tol. Su šia šokio technika Ula Liagaitė nusprendė supažindinti ir Lietuvos žiūrovus. Šokėja yra Iasparros šokio kompanijos „La [oTra]“ narė.
Audiovizualinis performansas „Una Chiva“ [OŽKA] bus parodytas Gruodžio 11-13 dienomis, 19:00 kultūros komplekso „SODAS2123“ Aktų salėje. Renginys nemokamas, norint jį pamatyti –reikalingas galimybių pasas. Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba.
