Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Užupio dramos teatro spektaklis – „Moljeras: Skapeno klastos“

Vėlyvasis barokas. 400 metų į praeitį. Vienas pirmųjų dalykų, iškylančių vaizduotėje, matyt, ištaigingi, žėrintys kostiumai, balintų garbanų perukai, aristokratiški apgamai lūpų kamputy, baltos nosinaitės ir Bacho kantatos. Tai laikotarpis, įkvėpęs Žaną Batistą Pokleną arba tiesiog Moljerą sukurti vieną žymiausių savo kūrinių – „Skapeno klastos“.
„Moljeras: Skapeno klastos“
„Moljeras: Skapeno klastos“ / Projekto partnerio nuotr.
Temos: 2 Užupis Teatras

Satyrinė personažų gyvenimo metamorfozės drama, reflektuojanti tuštybės bei žmogiškojo absurdo kasdienybę. Moljerą ir jo satyrą kūrė visuomenės kasdienybė, jos ritmas ir aritmija. Šiandien, praėjus bene pusei amžiaus, šis kūrinys vėl žengia į teatro sceną kaip tiesioginė paralelė XXI amžiaus pasauliui.

Skapeno personažas šiandien vaizduoja šiuolaikinio maksimalizmo, hedonistiškos pasaulėžiūros kuriamą žmogų – pasalūną, šiame spektaklyje – jis tarsi lėlininkas, apsukriai manipuliuodamas vidiniuose konfliktuose paskendusių personų gyvenimais tarnas mainais išpeša naudos ir sau. Tačiau tai galima įvardyti kaip lygiavertę žaidimo partiją, čia įsimylėjėlių santuokai nepritaria tėvai, tėvai savo atžalose desperatiškai ieško išblukusių savo praeities svajonių realizacijos ir kaip visad – iš kažkur reikia gauti pinigų. Kas gi kitas, jei ne išmintingasis, visažinis tarnas ateina šiems į pagalbą.

Projekto partnerio nuotr./„Moljeras: Skapeno klastos“
Projekto partnerio nuotr./„Moljeras: Skapeno klastos“

Vedamas kontradikciškų paskatų ir kėslų, Skapenas tampa visų šių konfliktų atsakymu, vienas kitas virvelės timptelėjimas šen bei ten ir visos bėdos tampa pamirštu galvos sopuliu. Meilės, intrigų, materializmo sūkurio atomazgoje pjesės personažai gali ramiai atsikvėpti ir bučiuoti ranką nuostabiajam Skapenui, tapusiam jų išgelbėtoju ir slaptu, lygiaverčiu šios gyvenimo žaidimo partijos nugalėtoju. Tarnas juokiasi ir žavi savo žvitriu mąstymu, dinamišku tempu ir švelnaus absurdo proporcingumu: „Baisiausias dalykas meilėje – tai ramybė!“ Kelis šimtmečius menantis Moljero personažas kalba šiandienos tonu bei vertybėmis, kurios neretai yra tiesiog užgožiamos modernaus pasaulio idėjiniu paradoksalumu.

Spektakis ne tiktai visų laikų geriausia komedija, bet ir yra susijęs su šiandienai aktualiomis temomis ir globalizacija. Šiandien globalizacijos veikiamame pasaulyje mūsų Skapenu tampa internetas, greitieji vartojimo kreditai, išmaniosios programėlės ir skaitmeniniai problemų sprendėjai. Greitai reikia pinigų naujam televizoriui? Įmantriausiais vardais besivadinančios vartojimo paskolos su palūkanomis atkeliauja į pagalbą. Reikia pagalbos skirstant savo asmeninius finansus? Štai išmanioji programėlė darysianti tai už jus. Kasdien šios technologijos pinasi vis giliau į mūsų buitį ir kasdienybę, skaičiuoja mūsų žingsnius, tačiau niekad neklausia, kur mes einame ir kodėl.

Projekto partnerio nuotr./„Moljeras: Skapeno klastos“
Projekto partnerio nuotr./„Moljeras: Skapeno klastos“

Spektaklio paralelizmas šiandienai yra neabejotinai aktualus, personažai, gyvenantys savo asmeniniuose „burbuluose“ paskęsta satyrinėse mūsų laikmečio gyvenimo dilemose lyg užburtame rate, ieškodami išeities neretai pamina tai, ką reikėtų kelti ant vidinio pjedestalo. Šiandien Užupio dramos teatro spektaklis „Skapeno klastos“ metaforiškai tampa savotiška mūsų gyvenimo dalimi, mūsų asmenine dogma. Pats žodis barokas skirtingose kalbose gali reikšti negarbingą sandėrį arba perlą, kaip ir gyvenime, visa priklauso nuo pasirenkamos perspektyvos bei vertybių, kuriomis remiamės savo gerovei bei vidinei harmonijai puoselėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos