Mylėti darbą
„Visada žinojau, kad svarbiausia – rasti veiklą, darbą, kurį dirbti tau patinka“, – tokiu paprastu gyvenimo receptu dalijasi besišypsantis Gediminas Jankus.
Iš Kupiškio kilęs 27-erių metų vyras pasakoja, kad tik baigęs vadybos studijas išvažiavo į Italiją mokytis kavos gaminimo paslapčių. „Domėjausi viskuo – nuo gaminimo iki to, kaip ir kokias pupeles reikia rinkti, visais skrudinimo dalykais. Na, tuo buvau tikrai rimtai užsiėmęs“, – prisimena pašnekovas.
Kiek vėliau G.Jankus sugalvojo Lietuvoje atidaryti restoraną, įsigijo franšizę ir pradėjo veiklą. Po daugiau nei metų dėl įvairių priežasčių minėtą veiklą teko baigti, o Gediminas ir toliau ieškojo, kur save realizuoti.
„Vaidilos“ teatras jo gyvenime atsirado natūraliai ir tuo pašnekovas labai džiaugiasi. „Vos įėjęs į šį pastatą, kuris tuo metu buvo tikrai labai apleistas, pamačiau viziją – kaip viskas galėtų būti“, – pasakojo „Vaidilos“ teatro vadovas. „Čia dirbęs Algimantas mane supažindino su pastato savininkais – britų-australų šeima. Pristačiau jiems savo idėją. Tikėjausi, kad ilgai svarstys, o po to tik praneš, bet jie labai nustebino.
Kone po 5 minučių atsakė – gerai, mes tikime tavimi, imkis veiklos“, – tęsė G.Jankus. Taigi savininkai sutiko investuoti į pastato prikėlimą ir patikėjo Gediminui „Vaidilos“ teatro vadovo pareigas.
Sukurti dvasią
Atskleisti tikros sumos, kurią privatūs savininkai skyrė pastato atnaujinimui, G.Jankus negalėjo, tačiau prasitarė, kad kalbama apie šimtus tūkstančių eurų.
Visų pirma, pasak „Vaidilos teatro“ vadovo, reikėjo paisyti paveldosaugininkų reikalavimų – mat pastatas priskiriamas paveldui. Antra – norėta išsaugoti likusius unikalius ornamentus, o laiko nuglūdintus – atkurti.
Į klausimą, kodėl nesirinko paprastesnio varianto – modernaus stiliaus ar grafičių, G.Jankus atsako, kad tai nebuvo jo vizijos dalis. „Norėjau sukurti erdvę, kuri turi dvasią. Štai įeini čia ir iš karto pasitinka raudonas kilimas – verčia kiek pasitempti. Norime, kad šia vyrautų šventiška, pakili nuotaika“, – kalbėjo pašnekovas. Galiausiai, anot jo, negali neatsižvelgti į tai, kad čia buvo legendinio „Vaidilos“ teatro būstinė.
Taigi sutvarkius patalpas, įrengus ištaigingą, bet autentiškumą išlaikiusią Teatro salę, grimerinę, vietą didžėjui ir aparatūrai bei nutiesus raudoną kilimą, spalį naujasis „Vaidilos“ teatras pradėjo darbą. Pasirengimas vyko 9 mėnesius – nuo balandžio.
Universali erdvė
„Vaidilos“ teatras, pasak G.Jankaus, atgimė ne tik kaip teatras. „Dabar tiksliau būtų mus vadinti „Vaidilos“ teatro erdve. Čia vyks ir koncertai, ir įmonių šventės, ir, aišku, spektakliai“, – pasakojo vadovas. Per visą laiką nuo tada, kai atvėrė duris, „Vaidilos“ teatre įvyko jau per 50 renginių.
Kalbėdamas apie muziką G.Jankus tikina, kad bus orientuojamasi į kokybišką muziką. Dabar intensyviai vyksta derybos dėl galimybių į „Vaidilos“ teatrą atsivežti klasikinės muzikos – to vadovas labai tikisi.
Paklaustas, ar įmonių vakarėliams ištaiginga teatro salė iš tiesų tinkama, G.Jankus atsakė, kad kalbama apie kitokio pobūdžio vakarėlius. „Šis stilius savaime įpareigoja apsivilkti kostiumą, puošnesnę suknelę. Norime, kad žmonės čia pasijustų kiek kitaip, šventiškai, pakylėti. Taigi – ir įmonių vakarėliai čia bus kitokie. Tiems, kurių tikslas tik išgertuvės, čia veikiausiai ne pati tinkamiausia vieta“, – svarstė pašnekovas. Anot vadovo, „Vaidilos“ teatras puiki vieta ir vestuvėms. Užsakymų, anot Gedimino, sulaukiama jau net 2017-iems metams.
Ieško teatro
„Vaidilos“ teatre planuojama rodyti įvairius spektaklius, tačiau G. Jankus svarsto, kad tokio stiliaus patalpos, o juolab dar ir turinčios tokią gražią istoriją, turi turėti ir savo teatrą.
Tai – vienas iš ateities planų. „Būtent dabar ir užsiimame tuo. Buvau susitikęs ir su teatro pasaulio atstovais, kalbėjome. Galiausiai, gal skelbsime konkursą. Vienu ar kitu būdu, manau, „Vaidilos“ teatras po savo stogu priims aktorius ir režisierius. Čia turi vykti teatro gyvenimas“, – svarstė Gediminas.
Į klausimą, ar teatras ir klasikinė muzika, užima svarbią vietą paties gyvenime, G. Jankus atsako šypsodamasis. „Jaunystėje į teatrą vedė tėvai. Dar iki pradedant šią veiklą teatre lankydavausi ir su savo būsima žmona, ji – meninio, kultūrinio pasaulio atstovė. Taigi – niekada nebuvau toli nuo to“, – atviravo „Vaidilos“ teatro vadovas, pridurdamas, kad ilgainiui vis labiau supranta, kad klasika ir teatras – niekada nemiršta.
