Amerikos kultūros centras suteikia galimybę nemokamai pamatyti Alicia Gian (JAV) ir Mariaus Mačiulio režisuotą vasaros premjerą „Vertėjas“ pagal to paties pavadinimo, rašytojos Laimos Vincės pjesę, kuri įvyks liepos 27, 28 d. 19 val. Vilniaus Kameriniame Teatre.
Laima Vincė – rašytoja, poetė, išeivijos vertėja ir žurnalistė, kuri daugiau nei dvidešimt metų domisi istoriniais pokyčiais, vykusiais Baltijos šalyse. Į sovietų okupuotą šalį pas Marcelijų Martinaitį Vilniaus universitete ji atvyko studijuoti poezijos vertimo; dalyvavo dainuojančioje revoliucijoje ir išleido memuarų knygą „Lenino galva ant padėklo“ (2008). Po dvidešimties metų, 1994 metais, atvyko į Lietuvą pagal Fulbright programą dėstyti poezijos vertimo teorijos bei kūrybinio rašymo VU ir VDU. Į anglų kalbą verčia šiuolaikinę lietuvių poeziją ir prozą. Už savo kūrybą yra pelniusi ne vieną Amerikos valstybinį apdovanojimą, tarp jų prestižinę National Endownment of the Arts premiją ir PEN vertimo premiją.
Režisieriai Alicia Gian (JAV) ir Marius Mačiulis savo spektaklį, atliekamą dviem kalbom, pavadinę „lietuvių liaudies patriotinė drama“ tam, kad provokuotų žiūrovą – kokia toji tėvynė, kurią taip visi mylime.
„Ji tarsi neįgali mergaitė, kuri bando užsivilkti tautinę suknelę, bet niekaip nepavyksta, – sako M. Mačiulis. – Kas turėtų prieiti ir jai pagelbėti?“
Spektaklyje bus kalbama apie žmones, kurie myli tėvynę iš tolo, nes kiekvienas turėjo vis kitokių priežasčių ją palikti. Adelė (akt. Larisa Kalpokaitė) nepragyveno iš pensijos, todėl išvažiavo į Angliją ieškoti darbo. Natašą (akt. Renata Kutinaitė) suteneriams pardavė jos draugas. Joana paliko namus, nes tikėjosi svetur surasti meilę. O Julius...
Julius (akt. Ridas Jasiulionis) tikėjo Lietuva, kartu su ja išgyveno Sąjūdžio euforiją, padėjo jai susikalbėti su anglakalbiu pasauliu. Po dvidešimties metų jis ir toliau tą daro. Gyvenantis su savo partneriu Ksavieru (akt. Artūras Varnas) Bonos Airėse, kiekvieną rytą sulaukia skambučių iš Jungtinės Karalystės valstybės institucijų, kad padėtų susikalbėti su į bėdą papuolusiais tautiečiais. Dabar Juliaus Lietuva – gatvėje atsidūrusi pensininkė, socialinės rūpybos sistemą išnaudojantis bedarbis, į prostituciją parduota mergina ir skambutis sujaukęs gyvenimus. Susitikimas, kuris galėjo neįvykti. Likimas, kuriuo netikime, ir galimybė, kurios taip visi laukiame.
Mokyklos laikų draugė, su kuria vaikystėje žaisdavo šlapioje smėlio dėžėje po pušimis, atgaivina Juliaus nostalgiją savo šaliai – bet kartu primena jos išdavystę. Prieš 20 metų nenušluostytas kraujas nuo veido, nuošaly stovinti smėlio dėžės draugė ir palikta tėvynė. Nusistovėjęs gyvenimas byra. Gyvenimo fiestą palaipsniui keičia kita pusė.
Juos abu skiria 20 nežinomybės metų, tūkstančiai kilometrų ir sieja mažytė šalis, kurioje šalta... tamsu.. ir be perstojo lyja. Šalis, kurioje net palmių nėra, vien tik pušys.
Pjesės skaitymas vyko 2012 m. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro organizuojamame lietuviškos dramaturgijos festivalyje „Versmė“.
Spektaklis įtrauktas į Baltic Pride 2013 programą.
