Spektaklį režisavo Rimo Tumino mokinys Artūras Areima, vaidina Mažojo teatro aktoriai Valda Bičkutė, Mantas Vaitiekūnas ir Ilona Kvietkutė. Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė Kotryna Daujotaitė, muziką – Faustas Latėnas.
„Freken Julijoje“, kurią galima vadinti viena pirmųjų modernių tragedijų, dramaturgas ne tik geliančiai atvirai skrodžia XIX amžiaus pabaigos visuomenės normas, žmonių santykius, nuožmią vyro ir moters kovą bei prieštaravimų draskomų veikėjų tapatybę, bet ir įkūnija savo asmenines baimes, sukurdamas daugiaveidės freken Julijos portretą.
Vilniaus mažojo teatro spektaklis kelia ir bando atsakyti į amžinus klausimus: Vyras ir moteris – dvi stichijos. Kokios tai būtybės? Kodėl jie taip skiriasi vienas nuo kito, ar jie iš tikrųjų tokie skirtingi? Kokia tų skirtumų priežastis ir dvasinė prigimtis?
Pasak „Freken Julijos“ kūrėjų, pagrindiniai spektaklio herojai – Freken Julija, aktorė Valda Bičkutė ir Žanas, aktorius Mantas Vaitiekūnas, du žmonės ne tik iš skirtingų visuomenės sluoksnių, jų pati prigimtis neleidžia suprasti vienas kito. Jie lyg ir pažįsta vienas kitą, bet tik išoriškai. Tik remdamiesi patyrimu, visuomenės nuostatomis, atjauta, meile galime kontaktuoti vienas su kitu. Bet suprasti neįmanoma. Kad suprastume, reikalinga panaši prigimtis. Du egoistai susiduria tarpusavyje aiškindamiesi, kuris stipresnis, svarbesnis, valdingesnis ir taip toliau. Bet tas troškimas pažinti ir veda mus vienas kito link. Troškimas pažinti ir įrodyti savo lyties pranašumą sukelia geismą.
Nors pjesė išaugusi iš XIX amžiaus pabaigos socialinio ir meninio konteksto, režisierius Artūras Areima nesistengia jos kaip nors dirbtinai aktualizuoti. Jaunam kūrėjui, beje, jau sėkmingai išbandžiusiam jėgas interpretuojant klasiką, čia svarbiausia amžina vyro ir moters santykių tema. Ar įmanoma dviejų lyčių harmonija? Ar vyras ir moteris gali suprasti vienas kitą? „Man strindbergiškasis natūralizmas yra savitas žmogaus suvokimas. „Freken Julijoje“ Strindbergas apnuogina dviejų žmonių – vyro ir moters – paslėptas dvasios gelmes. Priimta manyti, kad vyras ir moteris – dvi skirtingos stichijos – susiliedamos gali suformuoti visumą. Bet ar tikrai? Kai moteris vilioja vyrą, ji pasitelkia daugybę kaukių, o vyras, siekdamas įminti jos paslaptį, tas kaukes stengiasi nuplėšti. Kas slypi po tomis moters kaukėmis, mes ir stengiamės išsiaiškinti“, – savo kūrybinį sumanymą atskleidžia režisierius A. Areima.
Freken Juliją vaidinanti Valda Bičkutė, kurios iniciatyva ir prasidėjo spektaklio repeticijos, sako šį darbą vertinanti kaip kūrybinį iššūkį, nes jai freken Julija – paslaptis. „Vaidinti personažą, visiškai nepanašų į save, kita vertus, yra net lengviau. Atstumas padeda geriau suvokti. O pačioje pjesėje man įdomi ne tik meilės, bet ir neapykantos tema, kaip toji neapykanta persiduoda iš kartos į kartą, kaip ji susargdina žmones. Julija gimė prieš savo motinos norą, todėl ji neranda vietos šitam pasauly. Atsikratyti ją slegiančia neapykanta, apsivalyti ji gali tik atsikračiusi savęs pačios, savo kūno. Tada ateina tikrasis apsivalymas, o kartu baigiasi ir giminės istorija“, – teigia aktorė.
Valstybinio Vilniaus mažojo teatro inf.
