Vilniaus mažojo teatro juodojoje komedijoje – nauji veidai

Balandžio 6 d. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kviečia į juodojo humoro komediją „Vestonai“. Spektaklį režisavo jaunas režisierius, Rimo Tumino mokinys Vilius Malinauskas, scenografiją sukūrė Kotryna Daujotaitė, kostiumus – Jolanta Rimkutė.
Spektaklio akimirka
Spektaklio akimirka / Martyno Siruso nuotr.

Mažojo teatro spektaklyje Vestonų šeimą vaidina gausus būrys viduriniosios ir jaunesniosios kartos aktorių: Gediminas Girdvainis, Eglė Gabrėnaitė, Inga Burneikaitė, Arvydas Dapšys, Indrė Patkauskaitė, Vilija Ramanauskaitė, Jūratė Brogaitė, Larisa Kalpokaitė, Almantas Šinkūnas, Edmundas Mikulskis ir Mindaugas Capas. Nuo šių metų spektaklį papildė nauji veidai – aktoriai Balys Latėnas ir Agnė Šataitė.

Sparčiai populiarėjančio šiuolaikinio amerikiečių dramaturgo ir aktoriaus Tracy Lettso „Vestonai“ – tai nuotaikinga ir kartu graudi autobiografiniais motyvais paremta juodoji komedija apie vienos didelės šeimos santykius. Lettso pjesėse veikėjai nuolat sprendžia moralinius ir dvasinius klausimus – jis pats prisipažįsta įkvėpimo ieškąs Tennessee Williamso dramose ir Williamo Faulknerio bei Jimo Thompsono romanuose. „Vestonai“ („Rugpjūtis: Oseidžo apygarda“) 2008 m. pelnė prestižinį Pulitzerio apdovanojimą dramos srityje bei Tony apdovanojimą.

Netikėtai dingus šeimos galvai Beverliui Vestonui, į jo namus susirenka gausus būrys giminaičių – kiekvienas su savo gyvenimu ir rūpesčiais. Pamažu detektyvinę intrigą keičia pikantiškos santykių peripetijos. Čia iškyla narkotikų, alkoholizmo, savižudybės, yrančios šeimos, meilės ir mirties temos, ir jas narpliodamas dramaturgas nevengia ironijos, sarkazmo, grotesko, o kartais – tiesiog atlapaširdiško juoko.

Šią dramą Lettsas sumanė, norėdamas pasipriešinti Amerikoje vis labiau populiarėjantiems nedideliems scenos kūriniams, kuriuose vaidina keli aktoriai ir kuriems nereikia sudėtingo scenovaizdžio. Pasirinkęs rašyti apie tai, ką geriausiai pažįsta, jis rėmėsi ir asmeniniais išgyvenimais: XX a. aštuntajame dešimtmetyje nusižudė jo senelis – perkopęs penkiasdešimt metų, jis nusiskandino ežere.

„Ši istorija mane persekiojo visą gyvenimą. Pamaniau, kad trijų veiksmų drama su 13 personažų – geriausias būdas ją papasakoti“, yra sakęs dramaturgas. „Tai tikra socialinė alegorija. Kai kurie žmonės, apie tokius dalykus kalbėdami, jaučiasi nepatogiai, tačiau nesuprantu, kodėl“, – savo kūrinį komentavo Tracy Letssas.

Pirmuosiuose „Rugpjūtis: Oseidžo apygarda“ spektakliuose Čikagoje ir Niujorke (Imperijos teatre Brodvėjuje) Beverlio Vestono vaidmenį atliko dramaturgo tėvas Dennis Lettsas, miręs praėjus trims mėnesiams po Brodvėjaus premjeros. Premjerai jis ruošėsi ir vaidino, jau sirgdamas vėžiu – vakare suvaidinęs spektaklyje, rytą jis vykdavo į onkologijos centrą.

Režisierius Vilius Malinauskas netirština ir taip niūrios Vestonų šeimos sagos spalvų. Pasirinkęs vodevilinę spektaklio formą, jis dėmesį sutelkia į ekscentriškų personažų santykių niuansus ir peripetijas. Vilniaus mažojo teatro spektaklio centre – neprilygstamoji Eglės Gabrėnaitės Violeta Veston. Ši išskirtinio talento ir temperamento aktorė, tarsi iš šalies žvelgdama į vaidinamą heroję, kuria savotišką spektaklį spektaklyje. Už šį vaidmenį Eglė Gabrėnaitė buvo apdovanota ne viename teatro festivalyje, pelnė publikos simpatijų prizus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos