Valdemaras Kukulas (1959 – 2011 m.) – poetas, eseistas, literatūros kritikas. Su pirmąja savo eilėraščių knyga „Augimo nerimas“ debiutavo būdamas vos 18-os metų.
1982 m. menininkas baigė žurnalistiką tuometiniame Vilniaus Valstybiniame V.Kapsuko universitete (dabar – Vilniaus universitetas). Nuo 1984 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
-
Du Banioniai. Sūnus Raimundas apie tėvą Donatą: menas, kuriame pasieki gelmę, niekada nesensta
-
Romaną apie Vilnijos lenkus parašęs B.Połońskis: „Manau, kad man pavyko pagauti Lietuvos lenko identitetą“
-
„Baik išsidirbinėti, nes paversime „daržove“: kaip sovietmečiu psichiatrija tarnavo dorojantis su kitaminčiais
Dirbo kultūriniuose žurnaluose „Nemunas“, „Pergalė“ (nuo 1991 m. – „Metai“), bendradarbiavo dienraštyje „Komjaunimo tiesa“, „Žinių radijuje“, žurnale „Naujoji Romuva“, dienraštyje „Respublika“. Greta solidžių poezijos rinktinių parašė žaismingų eilėraščių vaikams bei esė, kuriose nagrinėjamos literatūros ir visuomeninės problemos.
2000 m. V.Kukului buvo skirta Lietuvos rašytojų sąjungos premija už poezijos rinkinį „Aštuoni gėli vakarai“. 2007 m. poetas tapo penktuoju A.Miškinio literatūrinės premijos laureatu už aukštaitiškos dvasios puoselėjimą poezijoje. Tais pačiais metais buvo apdovanotas Kultūros ministerijos metų premija už nuopelnus kultūrai. 2009 m. jo eilėraščių rinktinė „Mūsų šitie dangūs“ buvo apdovanota Jotvingių premija. V. Kukulo eilėraščių knyga „Vėjo birbynė“ pripažinta geriausia 2000-ųjų metų poezijos knyga vaikams. 2012 m., po mirties, poetas tapo pirmosios Vytauto Kubiliaus vardo premijos laureatu.
„Viskas, ko neturi“ – jau penktasis aktoriaus ir režisieriaus Rolando Kazlo darbas „Lėlės“ teatre: „Prieš 15 metų šiame teatre sukūriau savo pirmąjį poezijos spektaklį „Geležis ir sidabras“ pagal poeto Vlado Šimkaus eiles. Beje, spektaklis dar gyvas, yra vaidinamas ir vis dar sulaukia gražios ir gausios publikos. Įdomus sutapimas – Vladas Šimkus ir Valdemaras Kukulas buvo geri draugai ir net kaimynai. Tad tikiuosi, jog jų draugystė ir kaimynystė tęsis ir šio teatro repertuare“, – pasakoja kūrėjas.
Pasak režisieriaus: „Džiaugiuosi turėdamas progą prisiliesti prie šio nepaprasto poeto kūrybos ir nuoširdžiai dėkoju Valdemaro Kukulo žmonai Deimantei už pagalbą bei pasitikėjimą. Skaitant Valdemaro Kukulo eilėraščius juste junti skausmingą, gėlos persmelktą vienišo poeto ir žmogaus balsą, kuriame telpa visos žmogiškos spalvos. Paties poeto žodžiais tariant: „Tavo vienatvė ir tavo pilnatvė: Visko netekusi – visko pilna.“
Šie eilėraščiai iš esmės yra pagrindinis spektaklio herojus ir tekstas. Stengiausi įsiklausyti, įsijausti į juos: kokias būsenas, nuotaikas galima pajusti, atrasti juose. Galų gale buvo įdomu pabandyti sceninėmis priemonėmis suteikti eilėms tokių spalvų ir šešėlių, kurių gal neįtartum vien tik skaitant užrašytus žodžius“.
Visus savo spektaklius „Lėlėje“ Rolandas Kazlas kūrė kartu su scenografe Neringa Keršulyte. Pasak jos: „Dirbdama su Rolandu pajutau retą jo gebėjimą atverti poeziją. Net paprastutis, rodos eilinis posmas įgauna kitas potekstes ir erdves – tas banguojantis vaizdinių pasaulis keistai sugula į nedalomą visumą. Pradedi visai kitaip matyti eilėraščio pasaulį, užpildai jį akims skirta poezija-formomis, spalvomis, oru ir paleidi gyventi jau kaip kitokį, žiūrovams skirtą kūrinį…
Džiaugiuosi galėdama ir vėl prisiliesti prie poezijos scenoje. Nors tai nėra retas reiškinys mano kūryboje, bet vis labiau suprantu, kad tikrai neatsitiktinis. Nekonkretu, neapčiuopiama, nujaučiama, fragmentiška, švaru – tokie mano burtažodžiai šiam spektakliui. Švari, minimalistinė, bespalvė, beorė erdvė, taupūs kostiumai – daugiau nieko ir nereikia. Norisi paprastos, grynos atmosferos skleistis poezijai“.
Mintimis dalinasi ir spektaklyje vaidinanti aktorė Sigita Mikalauskaitė: „Reikia ypatingo talento, kad perskaitytą poeziją papasakotum šalia esančiam... Ar kurtum, ar bėgtum 200 metrų – reikia talento. Rolandas iš tų, kurie peržengia liniją, už kurios – ne taisyklės, o pojūtis.... Pojūtis, leidžiantis užčiuopti savos žemės sopėjimą. Žodžiai, sakiniai, poezija plūsta iš jo kaip nepertraukiamas kvėpavimas. Kruopštus pasiruošimas, valia ir atsakomybė – tai toks ryškus repeticijų fonas“.
Spektaklio dailininkė – Neringa Keršulytė, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis. Spektaklyje vaidina: Rolandas Kazlas, Deivis Sarapinas, Sigita Mikalauskaitė, Vilius Kirkilionis, Almira Grybauskaitė, Dainius Tarutis, Karolis Algimantas Butvidas, Asta Stankūnaitė, Lukas Auksoraitis.
