„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

VMT atsiribojo nuo pasipiktinimą Lietuvoje sukėlusio R.Tumino interviu Rusijos televizijai

Garsaus lietuvių režisieriaus Rimo Tumino interviu Rusijos televizijai „Pervyj kanal“, kurio metu menininkas teigė nelaikantis rusų okupantais, sukėlė pasipiktinimo audrą socialiniuose tinkluose. R.Tumino įkurtas Vilniaus mažasis teatras sekmadienį išplatino kreipimąsi, kuriame atsiribojo nuo režisieriaus pasisakymų: „Minėto interviu metu pasisakymai Lietuvos istoriniais, politiniais klausimais nėra teatro pozicija.“
Rimas Tuminas
Rimas Tuminas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Rusijos J.Vachtangovo teatro šimtmečiui Rimas Tuminas Maskvoje pastatė spektaklį pagal Levo Tostojaus romaną „Karas ir taika“. Tačiau į laidą lietuvį pasikvietęs Rusijos televizijos „Pervyj kanal“ žurnalistas Vladimiras Pozneris R.Tumino klausinėjo ne tik apie teatrą.

„Rusų okupantais jūs nelaikote?“ – interviu metu R.Tumino pasiteiravo V.Pozneris.

„Ne, nelaikau“, – atsakė R.Tuminas.

„Va, šitą iš jūsų ir norėjau išgirsti – taip ar ne“, – reziumavo rusų žurnalistas.

Lauros Vansevičienės nuotr./Rimas Tuminas
Lauros Vansevičienės nuotr./Rimas Tuminas

Tokie garsaus lietuvių menininko atsakymai sukėlė pasipiktinimą socialiniuose tinkluose – pirmasis R.Tumino interviu Rusijos televizijai sukritikavo žurnalistas Andrius Tapinas.

Reaguodamas į situaciją Vilniaus mažasis teatras (VMT) sekmadienį išplatino kreipimąsi, kuriame atsiribojo nuo Rusijos propagandiniame kanale pasirodžiusio interviu ir vedėjo išprovokuotų klausimų, į kuriuos atsakinėjo režisierius R.Tuminas.

„Minėto interviu metu pasisakymai Lietuvos istoriniais, politiniais klausimais nėra teatro pozicija. Esame įsitikinę, kad menas ir kultūra – tai geriausia terpė, kurioje skaudžios istorinės patirtys įprasminamos ir išreiškiamos tam, kad jos būtų perduodamos iš kartos į kartą ir niekada nebūtų pamirštos“, – rašoma kreipimesi.

Pasak teatro atstovų, sovietinės okupacijos metais buvo įkalinta, nužudyta ir ištremta šimtai tūkstančių žmonių, galėjusių tapti mokslininkais, menininkais, aktoriais, muzikantais, politikais ar tiesiog laisvos Lietuvos kūrėjais.

„Šį ypač skaudų Lietuvai laikmetį Vilniaus mažasis teatras stengiasi atspindėti ir savo statomuose spektakliuose.

Apgailestaujame, kad menininkai paverčiami propagandinio mums priešiškai nusiteikusios šalies karo įrankiu. Savo ruožtu mums tai – dar didesnis įpareigojimas teatre kartoti istorinės atminties naratyvus, idant tokio pobūdžio propagandai bei provokacijoms galėtų atsispirti ne tik šalies kūrėjai, bet ir visi teatrą mylintys Lietuvos žmonės“, – teigiama išplatintame rašte.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs