1
Menininkė gimė 1943 spalio6 dieną Utenoje, bet užaugo vienkiemyje pas senelius Utenos rajone. Būtent ten ir prasidėjo pirmieji lipdymai: „Ten buvo labai molinga žemė. Po lietaus mes parsinešdavome molio, pradėdavom lipdyt visokias figūrėles, o bobutė krosnyje išdegdavo“, – pasakoja A.Jonuškaitė-Šaltenienė.
2
Keramika nebuvo pirmas kūrėjos pasirinkimas. Ji svajojo studijuoti grafiką arba skulptūrą, bet neturėjo tinkamo išankstinio pasiruošimo, tad šansų įstoti buvo mažai. Be to, moterims tada būdavo dar sunkiau patekti į svarbesnėmis laikomas meno šakas. Nusimatė keli variantai – arba tekstilė, arba keramika, o čia pasirinkimą nulėmė charakteris: „Matydavau, kaip mano močiutė audžia ir galvodavau – dieve dieve, iš kur tiek kantrybės. Ne, aš neturiu tiek kantrybės“, – savo apsisprendimą stoti į keramiką komentuoja menininkė.
3
Į keramiką A.Jonuškaitė-Šaltenienė įstojo paskutiniu numeriu ir iš pradžių jautėsi nevisai savo vietoje. Palyginus su kursiokais, kurie studijas pradėjo po mokslų technikumuose, būreliuose, geriau pasiruošę, menininkei labai nesisekė mokslai. Tik nuo trečio kurso ėmė klotis sklandžiau ir įvyko proveržis, kaip pati kūrėja įvardina: „Pradėjau gerai lipdyt, piešt, net kompozicijas savo kolegoms padarydavau. Atsigavau.”
4
A.Jonuškaitė-Šaltenienė yra laikoma keramikos instaliacijų pradininke Lietuvoje. Ji viena pirmųjų pradėjo kurti kompozicijas iš daugelio prasmiškai ir plastiškai susijusių keramikos elementų. Vienos žymiausių instaliacijų: „Puota“ 1996–1998 m., „Palikimas“ 1996 m., „Troškimas“ 2001 m. Būtent „Puota“ sulaukė išskirtinio dėmesio Italijoje, kur buvo ne kartą eksponuota, ir sudomino meno kritiką Lorenzo Barber’į. Pasak jo, „Puota“ primena atvirkštinę biblinės Paskutinės vakarienės viziją.
5
Keramikė gyveno Lazdynuose ir turėjo dirbtuvę Tilto gatvėje, kur dabar veikia restoranas „Senatoriai“: „Turėjau pečius, dariau tą „Puotą“ užsidarius ir dar ramybės nedavė toks teroristas kaimynas, rusų kariškis, kuriam atrodė, kad aš visą namą noriu nunuodyt su tais savo degimais.“ Po to autorė persikėlė į dabartinius namus ir studiją taip pat Tilto gatvėje.
6
1989–2011 metais keramikė dirbo Vilniaus dailės instituto, o vėliau akademijos dėstytoja. Nors ir vienišė iš būdo, mėgo dėstytojavimą ir turėjo gerą santykį su studentais. Keramikė akcentuoja ir kūrybinės veiklos svarbą dirbant su jaunąja karta: „Mane labai erzindavo tie dėstytojai, kurie patys kūrybiškai nieko nedarė, bet dėstydavo. Galvojau, tai ką jie gali papasakot?“
7
Menininkė profesijos vedina aplankė labai daug šalių, dirbo rezidencijose užsienyje dar ankstyvaisiais nepriklausomybės metais: „Atsiduri visai kitam pasauly, kita aplinka. Pradžioje puldavom pirkt, valgyt vaisius, kaip iš bado šalies atvažiavę. Visgi po kelių savaičių užeidavo nostalgija – taip norėdavosi grįžti namo.“
8
Kūrėjos darbai susilaukė ypatingo pasisekimo JAV ir Italijoje, o pačiai didžiausią įspūdį paliko visai kitoks keramikos, kaip meno šakos, statusas užsienyje: „Italijoje teko daug sykių būti, kadangi mano darbą „Puota“ keliuose miestuose eksponavo ir aš pati vis vykdavau instaliuoti. Man padarė įspūdį, kiek daug ten galerijų, muziejų, kur eksponuoja keramiką. Ir festivaliai būna kasmetiniai. Apie Kiniją išvis net nėra, ką kalbėti – keramika yra pirmoje vietoje. Aš ten buvau 2010-aisiais ir likau apstulbusi.“
9
2016-ais metais A.Jonuškaitė-Šaltenienė buvo pakviesta dalyvauti parodoje „50 moterų ir jų indėlis į keramikos meną“ Kanzas Sityje. Jubiliejinę parodą rengė Amerikos nacionalinės švietimo ir keramikos meno dėstymo taryba, kuri kasmet organizuoja pasaulines konferencijas ir siekia skatinti keramikos meno pažangą. Tarp 50 moterų iš 13 šalių atsidūrė ir Lietuvos keramikė – vienintelė iš Baltijos šalių.
10
Žvėržmogiai – menininkės sukurtos zoomorfinės figūros, mišrūnai, kurie tapo skiriamuoju braižo elementu. Jie atsirado ir kaip instaliacijų dalis, ir kaip atskiri kūriniai. Šiuose padaruose įsikūnija keli pradai – žmogiškasis ir gyvuliškasis, civilizacija ir laukinė gamta. Kūriniai yra didelio formato, bet sulipdyti iš mažesnių detalių, lopinėlių, kas byloja visa ko fragmentiškumą, trapumą ir laikinumą.
