A.Puolakka: „Tapyti guašu – tai tarsi valgyti sotų maistą, picą „Marinara“.
Eilėraštis piešia dviprasmiškus, maistiškus santykius tarp personažų „aš“, „tu“, „Sąžiningumas“, „Keista“ ir „Nepažįstamasis“. Noriu juos suvirškinti į savo meną. Man eilėraštis sukelia ryšio patirtį: bendrą susidomėjimą siurrealiais santykiais tarp personažų, žmogiškų ar ne.
Man nusibodo planuoti ir vykdyti projektus, ėmiau tapyti kasdien be išankstinio tikslo. Figūros ėmė materializuotis popieriuje, aplinkui surinkau senų darbų iškarpas tarsi kokius perdirbtus peizažus. Figūros yra mano bendrakeleiviai, seku jų keliais, besiruošdama šiai parodai. Jaučiu atsakomybę už šiuos personažus, ką jie veikia, kokie jie yra, nuogi ar apsirengę, kaip jie parodo žmonių kūnų skirtumus.
Kartais jaučiu, kad kultūrinės ir socialinės normos liejasi į mano paveikslus, o kartais mano paveikslai atrodo kaip kitokios, laisvesnės, skanios tikrovės manifestacijos. Viena figūra atkartoja lieknos moters, pozuojančios žiūrovui, konvenciją, kita atmeta realizmą ir vaizduoja dviejų susijungiančių žmonių vidaus organus. Trečia figūra yra pusiau žmogus, pusiau augalas. Man smalsu, ką personažai tars tau, Nepažįstamasis, – ką nors kita, nei ką tik pašnibždėjo man?
Raudonas guašas taip pat yra šių darbų personažas. Guašas, kartais vadinamas tirštais dažais, gaminamas iš pigmento ir gumiarabiko, taip pat naudojamo glajui, įdarams, karamelei ir kramtomajai gumai. Raudonas guašas nebūna kraujo raudonumo, nors mano paveiksluose kartais ir vaizduoja kraują. Tapyti juo – tai tarsi valgyti sotų maistą, picą „Marinara“.
Apie šią parodą galvoju kaip apie kažkokį daiktą ar žmogų, kurį šeriu savo kasdienių praktikų vaisiais. Kai tu, parodos lankytojau, įžengsi vidun, taip pat jais pasimaitinsi. Man tai atrodo stimuliuojanti ir gyva mintis – tarsi būčiau karvė, žindanti veršiuką, atiduodanti maisto medžiagas iš savo šilto kūno. Žindanti karvė taip pat turi maitintis ir atrajoti – aš maitinausi pavasariniu Vilniaus gyvenimu, kitų žmonių tapyba ir rašymu, kolektyviniais ir asmeniniais sapnais bei sąmonėmis. Net jei niekad tavęs nesutiksiu, Nepažįstamasis, mintyse maitinuosi ir tavimi, tavo reakcija į šiuos darbus.
Kad ir koks būtų maitinimosi scenarijus, jis niekada nepasotins. Aš ir toliau gaminu, toliau maitinu.
Skaitykite vieną iš eilėraščių:
Magic
Strange, I had words for dinner
Stranger, I had words for dinner
Stranger, strange, do you believe me?
Honestly, I had your heart for supper
Honesty has had your heart for supper
Honesty honestly are your pain.
I burned the bones of it
And the letters of it
And the numbers of it
That go 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7
And so far.
Stranger, I had bones for dinner
Stranger, I had bones for dinner
Stranger, stranger, strange, did you believe me?
Jack Spicer
A.Puolakka (g. 1983, Oulu, Suomija) – šiuo metu įsikūrusi Roterdame ir Helsinkyje. Kūrybinėje praktikoje dokumentinę medžiagą inkorporuoja į fiktyvius pasaulius, kurdama performansus, video meną, instaliacijas, piešinius ar tekstus. Puolakka solo parodų sąraše – Oestrus Polansky galerijoje, Prahoje (2020), (Parasitia, 427 galerijoje, Rygoje (2019) bei Degradia Sorbus galerijoje, Helsinkyje (2018). Pastaruoju metu menininkės darbai buvo eksponuoti BOZAR (Briuselyje), PLATO Ostrava, W139 (Amsterdame), modernaus meno muziejuje Kiasma (Helsinkis), TENT (Roterdamas), tarptautiniame teatro festivalyje „Baltic Circle festival“ (Helsinkis), performanso erdvėje (Sidnėjus, Niujorkas). Puolakka yra festivalio „Wonderlust“ bendra-organizatorė. Daugiau informacijos rasite čia.
Paroda veiks iki liepos 3 d. „Editorial“ atviras III-V 15-19 val. bei VI 12-16 val.
Menininkės kelionę į Vilnių bei kūrybines išlaidas parėmė Suomijos kultūros fondas bei FRAME šiuolaikinio meno fondas Suomijoje. „Editorial“ programą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba bei Vilniaus miesto savivaldybė.