1. Ianas Wilsonas Berlyne, KW Šiuolaikinio meno institute (sausio 20–gegužės 14)
KW šiuolaikinio meno institutas buvo renovuojamas nuo 9-osios Berlyno bienalės pabaigos, tačiau 2017 m. institute netrūks progų švęsti: šiemet švenčiamas institucijos 25-erių metų gimtadienis, prie jos vairo stoja ir naujas direktorius Kristas Gruijthuijsenas.
Pirmoji metų paroda siūlys atsigręžti į Pietų Afrikos Respublikos konceptualaus meno atstovą Ianą Wilsoną. Parodą papildys norvegės Hanne Lippard, brito Paulo Ellimano ir amerikiečio Adamo Pendletono darbai, inspiruoti I.Wilsono kūrybinių ieškojimų, neatsiejamų nuo kalbos ir komunikacijos kategorijų.
2. Laure Prouvost Roterdame, Witte de With (sausio 27–balandžio 9)
Serijoje „Para | Fictions“ aštuoni menininkai pristato savąsias nusitrynusių ribų tarp meno ir literatūros interpretacijas. Penktoji menininkė, Laure Provoust, siūlo susipažinti su projektu „The Wet Wenderer“, ištrauka iš jos ilgametražio filmo „The Wanderer“ (2011). Pirmasis galerijos aukštas bus transformuotas į filmą primenančią erdvę, instaliaciją taip pat lydės skulptūriniai objektai, vaizdo ir garso įrašai, rašalo ir degtinės pėdsakai.
2013 m. Ternerio prizo nugalėtoja teigia, jog kalba yra tokia pat slidi kaip kalmaras, o funkcija tokia pat apgaulinga kaip fikcija.
3. Davidas Hockney Londone, Tate Britain (vasario 9–gegužės 29)
„Tate Britain“ metus pradeda nuo milžiniško šou – išsamios britų meno legendos Davido Hockney parodos, žyminčios jo 80-ąjį gimtadienį. Parodoje pristatomi D.Hockney daugiau nei per šešis dešimtmečius sukurti darbai – tapyba, fotografija, vaizdo darbai, piešiniai, atspaudai. Ekspozicijoje, be visiems puikiai pažįstamų darbų, bus galima išvysti naujų, lig šiol nematytų kūrinių.
Paroda, pristatoma kaip vieną kartą gyvenime pasitaikanti proga, pristatys visus svarbiausius autoriaus darbus, technikas ir motyvus.
4. Wolfgangas Tillmansas Londone, Tate Modern (vasario 15–birželio 11)
2017-ieji Wolfgangui Tillmansui bus išties svarbūs metai – šiemet įvyks jo pirmoji paroda „Tate Modern“, kurioje bus pristatomos portretinės, peizažinės, abstrakčiosios fotografijos kūriniai, vaizdo darbai, kuratoriniai projektai, muzika ir kiti darbai nuo 2003 m. iki šiandien.
Ankstyvieji autoriaus darbai fiksavo jaunimo kultūrą, tačiau šioje ekspozicijoje didesnis dėmesys bus skiriamas pastarąjį dešimtmetį išryškėjusiam W.Tillmanso susidomėjimui politinėmis temomis – nuo invazijos į Iraką iki „Brexit“ realijų, pabėgėlių krizės ir Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.
5. Bruce’o Connerio „It’s all True“ Madride, „Reina Sofia“ muziejuje (vasario 22–gegužės 22)
Bruce’o Connerio „It’s all True“ – tai pirmasis didelis autoriaus kūrybos tyrimas per pastaruosius 16 metų, tituluojamas viena geriausių vasarą pristatytų parodų Niujorke. Vasarį, po ekspozicijos San Fransiske, paroda atvyks ir į Madridą.
Retrospektyva pristato daugiau nei 250 darbų, tarp jų ir ankstyvuosius kūrinius „A Movie“ (1958) bei „Breakaway“ (1966), žyminčius autoriaus susidomėjimą naujosiomis technologijomis ir populiariosios kultūros motyvais. Vėlesniuose darbuose autoriaus pasitikėjimas medija ir augantis politinis angažuotumas pagimdė tokius šedevrus kaip „Crossroads“ (1976), kurį taip pat bus galima išvysti parodoje.
6. Harunas Farockis „Counter Music“ Miunchene, Haus der Kunst (kovo 10–gegužės 28)
„Counter Music“ – tai 2004 m. sukurto, prieš dvejus metus mirusio režisieriaus Haruno Farockio dviejų kanalų filmo pavadinimas, kuris, paties autoriaus žodžiais tariant, yra „miesto filmas… bet skirtingais vaizdais“. Fragmentiškos, industrinį gyvenimą fiksuojančios scenos bei klipai iš režisieriaus Dzigos Vertovo kūrybos susijungia tam, kad padėtų ištirti besikeičiančias darbo, produkcijos ir vartojimo formas šiuolaikinio menininko akimis.
H.Farockis nagrinėjo globalizacijos procesus, o jo pasirinkta strategija iki šiol aktuali kalbant apie darbininkų klasės problemas.
7. „Queer British Art 1861–1967“ Londone, Tate Britain (balandžio 5–spalio 1)
Atrodo neįtikėtina, jog vos prieš 50 metų būti homoseksualiu Didžiojoje Britanijoje buvo nelegalu (deja, daugiau nei 70 šalių ir toliau kriminalizuoja homoseksualumą). Paroda „Queer British Art“ siūlo laiko rėmus nuo 1861 m., kai buvo panaikinta mirties bausmė už homoseksualumą, iki 1967 m., kai buvo priimtas seksualinių nusikaltimų įstatymas, dekriminalizuojantis vyrų homoseksualumo aktus Anglijoje ir Velse.
Johno Singerio Sagento, Doros Carrington, Duncano Granto, Davido Hockney ir kitų menininkų darbai pristatys neheteronormatyvias praktikas ir lyties tapatybes, gėjų, lesbiečių, biseksualų, translyčių žmonių ir queer menininkų vaidmenį Britanijos meno istorijoje. Paroda, kurioje bus galima susipažinti tiek su labai asmeniškai, tiek su politiškai angažuotais darbais, drauge leis pažvelgti į LGBTQ istoriją per meno ir trumpalaikiškumo prizmę.
8. Trisha Donnelly Kelne, Liudviko muziejuje (balandžio 24–liepos 30)
Liudviko muziejaus įsteigto Wolfgango Hahno prizo nugalėtoja, amerikiečių menininkė Trisha Donnely turės progą Liudviko muziejuje surengti asmeninę parodą. Radikalią autorės poziciją kategorizuoti sunku – ji dirba su fotografija, garsu, videomenu, skulptūra, performansais, piešiniais, instaliacijomis.
Konceptualaus meno krypčiai atstovaujanti menininkė neleidžia, jog jos parodas lydėtų paaiškinamieji tekstai, tad galime tik spėlioti, ką išvysime Kelne, tačiau neverta abejoti, jog tai – vienas svarbiausių metų įvykių.
9. Yanas Xingas Bazelyje, Kunsthalle (birželio 2–rugpjūčio 20)
Likus vos porai dienų iki „Art Basel“ mugės, Yano Xingo šou siūlys fiktyvią parodą su fiktyviu kuratoriumi, sumanytą paties menininko. Seksualinį parodos atspalvį nulems fantazijos pasaulis, kuriame gyvena fiktyvusis parodos kuratorius.
Autoriaus darbai neretai remiasi į jo paties sukurtą konstruktą, kuriame jungiasi autobiografinis naratyvas, tyrimas, estetika ir fantazija. Menininkas tyrinėja, kaip šiandien yra kuriamos istorijos.
10. Jasperas Johnsas Londone, Karališkoje menų akademijoje (rugsėjo 23–gruodžio 10)
Viena svarbiausių Londono Karališkosios menų akademijos parodų duris atvers 2017-ųjų rudenį. Jaspero Johnso, milžinišką įtaką JAV menui XX a. padariusio menininko, retrospektyvinė paroda pristatys jo tapybą, piešinius, skulptūras, atspaudus. Nors autorius dažnai asocijuojamas su neo-dadaistais, parodoje bus akcentuojami skirtingi menininko karjeros etapai, pabrėžiama jo įtaka kitoms meno kryptis, pavyzdžiui, abstrakčiajam ekspresionizmui.
Balandį pasirodys penkių tomų Jaspero Johnso kūrybos katalogas.
11. „Dalí / Duchamp“ Londone, Karališkoje menų akademijoje (spalio 7–sausio 3)
Salvadoras Dalí ir Marcelis Duchampas – svarbiausios siurrealizmo ir dadaizmo figūros. Šioje parodoje bus siūloma išgirsti dviejų menininkų pokalbį per jų darbus, tiek puikiai pažįstamus, tiek mažiau žinomus, ir suprasti, jog jųdviejų kūryba siejasi kur kas labiau, nei meno istorijos kanonas leistų patikėti.
Prancūzų vizionieriaus paveikslai kabės greta Dalí darbų, jo siurrealistiniai skulptūriniai objektai bus eksponuojami šalia Duchampo readymade’ų. Abu menininkai buvo draugai, tad ekspozicijoje bus galima susipažinti su jų laiškais, kuriuose atsiskleidžia abiejų autorių polinkis erotikos, kalbos, optikos ir žaidimo temoms.
12. Camille Henrot Paryžiuje, Palais de Tokyo (spalio 18–sausio 7)
Rudenį „Palais de Tokyo“ karaliaus Camille Henrot, tačiau galerija kol kas nepraneša, ką gi menininkė pristatys tarp institucijos sienų.
Niujorke gyvenanti prancūzų menininkė 2016 m. „Fondazione Memmo“ Romoje pristatė projektą „Monday“, bronzines skulptūras ir freskas, pagerbiančias pirmąją savaitės dieną – tikėtina, jog „Monday“ yra pirmoji didesnio projekto dalis, kurį, galbūt, bus galima išvysti „Palais de Tokyo“.
13. Alina Szapocznikowa Vakarų Jorkšyre, Hepworth Wakefield (spalio 20–vasario 20)
Britai praleido iš naujo atrastos menininkės Alinos Szapocznikowos retrospektyvinę parodą, kuri 2011–2012 m. pasiekė Briuselį, Varšuvą, Niujorką. Tačiau šių metų spalį atsidarysianti, daugiau nei 50 darbų pristatysianti paroda šią neteisybę ištaisys – tai bus pirmoji Didžiojoje Britanijoje įvykusi šiai lenkų menininkei skirta paroda.
A.Szapocznikowa išgyveno Holokaustą, persikėlė į Paryžių ir čia sukūrė savitą skulptūrinę kalbą. Jos kūriniuose žmogaus kūno dalių formos būdavo paverčiamos kasdieniais objektais, pavyzdžiui, lempomis ar desertų lėkštutėmis.
14. Lafayette fondas Paryžiuje (rudenį)
Istorinė prekybos vieta, Galaries Lafayette Paryžiuje, ilgus metus rėmusi meno iniciatyvas, šį rudenį atvers savo fondą. Žiūrovų susidomėjimas jau patrauktas – suorganizavus pop-up parodų seriją, buvo pristatyti aštrūs kolekcijos darbai.
Lafayette fondas savo erdves sieks naudoti ne tik parodoms, bet ir jaunų menininkų studijoms.
15. Yves'o Saint Laurento muziejai Paryžiuje ir Marakeše (rudenį)
Mados dizaineris Yves Saint Laurentas visam laikui pakeitė mūsų aprangą, reformavo mados industriją. Menininkas buvo glaudžiai susijęs tiek su Paryžiumi, tiek su Marakešu, tad idėja atidaryti net du jo vardo muziejus atrodo visiškai pagrįsta.
Abu muziejai bus atidaryti šių metų rudenį.
