Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

7 garsiausi vitražo šedevrai pasaulyje

Puošti savo namus dekoruotu stiklu žmonės pradėjo dar Romos imperijoje. Vėliau vitražai greitai tapo pagrindiniu bažnyčių, katedrų ir kitų katalikiškų pastatų dekoratyviniu ir edukaciniu elementu, ypač viduramžiais. Bėgant amžiams jie pamažu žavėjo ir kitas religines bei nereligines grupes. Todėl šiandien jų galima rasti ne tik bažnyčiose, bet ir mečetėse bei moderniuose pastatuose. „Dailyartmagazine.com“ kviečia atrasti įpūdingiausius vitražus pasaulyje.
Vitražai
Vitražai / Wikipedia Commons nuotr.

Augsburgo katedra

Seniausi vitražai, pritaikyti konkrečiai vietai, yra Augsburgo katedroje Vokietijoje. Ši romaninė bažnyčia buvo pastatyta XI a. pabaigoje ir skirta apylinkės gyventojams katalikams.

Kaip ir freskos bei statulos, jie buvo (ir yra) naudingi siekiant paprastiems žmonėms betarpiškai pristatyti Biblijos personažus ir įvykius. Tačiau langai vis kažką slepia – dėl tikslios jų kilmės iki šiol diskutuojama. Kai kurie meno istorikai mano, kad skydai buvo realizuoti 1065 m. pašventinant katedrą. Kiti mano, kad langai yra mažiausiai iš XII a. pirmosios pusės. Bet kuriuo atveju jiems beveik 1000 metų!

Scanpix nuotr./Vitražas Augsburgo katedroje
Scanpix nuotr./Vitražas Augsburgo katedroje

Languose vaizduojami pranašų ir biblinių veikėjų, tokių kaip Mozė, Danielius, Dovydas, Jona ir Ozėjas, portretai, tarsi jie žvelgtų iš pietinio klerikoriaus. Manoma, kad šie išlikę langai gali būti didesnės serijos dalis. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčią smarkiai apgadino bombos. Laimei, vitražai išvengė šio sunaikinimo.

Prancūzų gotikiniai langai iš Paryžiaus

Vieni žymiausių gotikinių vitražų pasaulyje sukurti Pranzūcijoje.

Nuo XIII a. vidurio Paryžiaus širdyje stūksančiame įspūdingame religiniame Šventosios koplyčios komplekse 15 metrų aukščio sienos yra visiškai padengtos spalvotu stiklu. Šie 15 visiškai detalizuotų langų yra dekoratyviniai, tačiau, kaip ir dauguma Viduramžių artefaktų, jie taip pat atlieką edukacinę funkciją. Jie iliustruoja daugiau kaip 1100 biblinių epizodų, taip pat vietos istoriją ir politinius veikėjus. Pavyzdžiui, žmonės gali pamatyti karalių Liudviką IX (dar vadinamą šventuoju Liudviku), atvežusį į miestą šventąsias relikvijas. Tai nėra atsitiktinis atvaizdas. Karalius Liudvikas buvo pačios koplyčios globėjas, ji buvo skirta krikščionybei brangioms relikvijoms saugoti.

Wikipedia Commons nuotr./Šventoji koplyčia
Wikipedia Commons nuotr./Šventoji koplyčia

Už kelių žingsnių – dar vienas prancūzų gotikos meno perlas: Paryžiaus katedra. Ši katedra ypač garsi savo trimis rožiniais langais. Garsiausias iš jų, be abejo, yra pietinis rožinis langas. Jį XIII a. antrojoje pusėje suprojektavo ir įrengė Jeanas de Chellesas ir Pierre'as de Montreuilis. Šis ikoniškas langas yra beveik 13 metrų ilgio, jame yra 84 stiklai. Jie suskirstyti į keturis apskritimus, kuriuose, kaip įprasta, vaizduojamos biblinės scenos ir personažai – nuo apaštalų iki angelų. 2019 m. pavasarį kilęs gaisras smarkiai apgadino Paryžiaus katedrą, bet, laimei, ne gražiąsias rožes.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Paryžiaus katedra
AFP/„Scanpix“ nuotr./Paryžiaus katedra

Šartro katedra

Dar viena prancūziška staigmena – Šartro katedra. Daugelis žmonių mano, kad jos 167 vitražai yra gražiausi pasaulyje. Visų pirma, visa bažnyčia yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Antra, šie langai yra bene išsamiausias nuo viduramžių išlikęs virtažas,. Temos vėlgi tiek biblinės, tiek iš pasaulietinio gyvenimo, pavyzdžiui, karaliai, karalienės, riteriai ir kunigai.

Wikipedia Commons nuotr./Šartro katedra
Wikipedia Commons nuotr./Šartro katedra

Mėlynosios Mergelės langas čia yra bene seniausias. Jame vaizduojama Marija, sėdinti soste su kūdikėliu Jėzumi ant kelių ir dėvinti karūną.

Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia

Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia – garsioji architekto ir interjero dizainerio Antoni Gaudí katedra Barselonoje. Joje yra tikra vaivorykštė spalvų, kurias atneša abstraktūs vitražai.

Menininkas norėjo imituoti ir kartu pranokti gotikos stilių, sukurdamas šventyklos atmosferą. Paprastai gotikinėje katedroje spalvingiausi ir storiausi stiklo gabalai yra aukščiausiai, kur netrukdomai patenka saulės šviesa. Kita vertus, žemesnėse vietose stiklo gabalai paprastai būna skaidresni ir ne tokie spalvoti, nes šiame lygyje šviesą užstoti padeda kiti pastatai ir medžiai. Taigi bendra atmosfera yra subalansuota.

Scanpix nuotr./Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia
Scanpix nuotr./Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia

Gaudi norėjo padaryti priešingai. Skaidriausi langai yra viršuje, todėl šviesa plačiai apšviečia navos mozaikas. Iliustracijos ir tekstai yra apatiniuose languose, kad būtų lengvai įskaitomi. Šia gudrybe architektas sukūrė didžiausio kontrasto efektą.

Ši graži vieta vis dar slepia kažką, kas sužavės kiekvieną iš mūsų. Maždaug žiemos saulėgrįžos metu (gruodžio 21 d.), saulėlydžio metu spinduliai praktiškai horizontalūs. Jie lengvai patenka į Sagrada Familia navą beveik statmenai langams ir, pereidami per šiltas plokščių spalvas, apšviečia navą saulėlydžio raudoniu. Tai suteikia jausmą, tarsi būtumėte priešais šiltą, jaukų kambarį su židiniu.

Franko Lloydo Wrighto langai

Moderniaisiais laikais vitražai, kaip ir buvo galima nuspėti, taip pat sužavėjo architektūros ir dizaino pasaulį. Garsus amerikiečių architektas Frankas Lloydas Wrightas namo dizainą suvokė kaip visumą, apimančią tiek pastatą, tiek jo langus. Todėl jis stengėsi atkurti architektūrą išmintingai naudodamas abstrakčius geometrinius raštus stiklo plokštėse.

Jis daugiausia naudojo skaidrų stiklą su spalvotais akcentais. Be to, kiekvienas dizainas buvo unikalus kiekvienam pastatui, kuriam jis buvo sukurtas. Menininkas turėjo daugybę įkvėpimo šaltinių, tačiau bene pagrindiniai buvo japoniški raižiniai su aiškiomis juodomis linijomis ir dideliais spalvotais plotais.

Nasiro al-Mulko mečetė

Islamo menas negalėjo atsispirti magiškai vitražų atmosferai. Širazo mieste, pietų Irane, galime patekti į neįtikėtiną Nasiro al-Mulko mečetę.

Wikipedia Commons nuotr./Nasiro al-Mulko mečetė
Wikipedia Commons nuotr./Nasiro al-Mulko mečetė

Jos statyba prasidėjo 1876 m., o baigta 1888 m. N.al-Mulko prašymu. Jis buvo iraniečių šeimos aristokratas, norėjęs prestižinės kapavietės savo tėvui. Architektai sukūrė stebuklą: sudėtingi vitražai ir spalvotas stiklas, iliustruojantys tradicinius elementus ir raštus, sudaro fasadą kartu su daugybe arabeskų arkų. Tikrieji kerai slypi viduje, kur ant lubų yra tūkstančiai dažytų rausvų plytelių, o ant grindų – austi persiški kilimai. Auštant rytinė šviesa prasiskverbia pro stiklus ir nušviečia visą erdvę ryškiais vaivorykštės atspalviais, dažniausiai atspindinčiais rožinę lubų spalvą. Todėl mečetė turi pravardę – „Rožinė mečetė“.

Šventasis Adelaidas

Jungtinėje Karalystėje vitražų mėgėjai gali rasti tikrą perliuką – Vitražo muziejų. Čia galima rasti, ko gero, vieną galingiausių šių dienų stiklo plokščių. Tai Kehinde Wiley sukurtas Šventasis Adelaidas – 2,5 m aukščio juodaodžio jaunuolio vitražas. Ši tema pakeičia tradicinę Vakarų religinio meno kūriniuose vaizduojamą baltojo šventojo figūrą.

Menininkas garsėja tokiais labai aktualiais juodaodžių subjektų atvaizdais, dedamais į tradicinio Vakarų kanono religinių, mitinių ar istorinių scenų pagrindinius personažus. Jis taip pat mėgsta vitražus. Todėl čia pateikiamos jo galingos peradaptuotos stiklo plokštės, tokios kaip „Šventoji Adelaida“. Vilius imitavo žinomą Ingreso kūrinį, tačiau vietoj šventosios Adelaidės, moters ir kanonizuotos Romos imperatorienės, pavaizdavo jauną juodaodį vyrą su džinsais ir sportbačiais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas