„ArtVilnius“ vadovė Diana Stomienė pranešė, jog šiais metais mugėje dalyvaus 55 galerijos ir 200 menininkų iš 20 pasaulio šalių: „Ypatingai džiaugiamės, kad mugėje dalyvauja daugiau nei 70 jaunųjų menininkų – mugė jaunėja, jaunieji menininkai turi galimybę įžengti į lietuvių meno rinką.“
D.Stomienė taip pat priminė, jog šį kovą buvo įsteigtas „ArtVilnius“ meno klubas, kuris pirmą kartą Lietuvoje surengė meno paramos vakarienę – joje surinktos lėšos bus panaudotos skulptūrų, instaliacijų ir performansų parodai „Takas“.
„ArtVilnius“ vadovė prisiminė, jog tik pradėjus organizuoti mugę kartelė buvo iškelta aukštai – buvo gręžiojamasi į tarptautinį pripažinimą pasaulyje jau išsikovojusias renginius, pvz., „Frieze“ mugę Londone.
„Puikiai suprantame, kad visų mugės meno kūrinių neišpirks, tai neįmanoma – meno rinka auga, reikia dar daug dirbti, kad kolekcionavimo įgūdžiai ir tradicija suklestėtų“, – sakė D.Stomienė.
Mugėje dalyvaujančias galerijas atrinko komisija: Diana Stomienė, Sonata Baliuckaitė, Virginija Vitkienė, Virginijus Kinčinaitis bei Ernestas Parulskis.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs E.Parulskis teigė šiemet įžvelgęs dvi jį džiuginančias tendencijas: „Kiekvieno individualaus menininko asmeninę rinką sudaro trys dėmenys: pirma, profesionalas, kuris nori apie to menininko kūrybą pasakoti – meno kritikas, istorikas, teoretkas; antra, turi atsirasti žmogus, kuris norėtų to menininko kūrybą parodyti – kuratorius; trečia, reikia žmogaus, kuris norėtų kūrybą parduoti – tai nėra vien mechaniškas veiksmas, šis žmogus žino, kaip gali tuos kūrinius parduoti ir tiki, kad kūrinius nupirks. Jei visi trys dėmenys yra suformuoti, beveik neabejotina, kad po kažkiek laiko atsiras ir pirkėjai.“
Pasak E.Parulskio, šiemet „ArtVilnius“ mugėje jaunos ir institucinės galerijos, anksčiau akcentuodavusios parodymo ir pasakojimo funkcijas, šiemet kur kas daugiau dėmesio skiria kūrinių pardavimui. Dar viena tendencija – pasiūlos internacionalizacija, kai greta vietinių menininkų eksponuojami ir užsienio autorių kūriniai.
Projektų zonoje jau kevirtą kartą dalyvaus „Lewben Art Foundation“, šįkart pristatysiantis moteriškumui skirtą ekspoziciją „All These Beautiful Ladies“, kuri bus dedikuojama tiek moterims menininkėms, tiek moterims kaip meno kūrinio subjektui.
„Lewben Art Foundation“ direktorė Ugnė Bužinskaitė atkreipė dėmesį, jog ekspozicijoje, kurioje greta bus pristatoma ir prestižinio Turnerio prizo laureatė Helen Marten, ir lietuviai Kristina Inčiūraitė bei Svajonė ir Paulius Stanikai, atsiribojama nuo feminizmo, analizuojant kitas su moteriškumu siejamas temas.
Lankytojų dėmesio turėtų sulaukti ir Jono Meko vizualiųjų menų centro pristatomas naujausias Jono Meko filmas „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“. Kaip teigė centro vadovas Gintaras Sodeika, šiemet Jonas Mekas švenčia 95-etį, o Jono Meko Centras inicijuoja šio jubiliejaus minėjimo renginius Lietuvoje: „Mugėje dalyvaujame jau ketvirtąjį kartą, darome tai su džiaugsmu ir matome tame gilią prasmę.“
Vienas svarbiausių šiųmetinės mugės akcentų taps videomeno salė, kurioje bus pristatoma vieno seniausių Europoje videomeno festivalio „Videonale – Festival for Video and Time-Based Arts“ kūrinių kolekcija. Dar vienas intriguojantis kūrinys – Krokuvos Šiuolaikinio meno centro „MOCAK“ pristatomas darbas, savyje talpinantis 123 „MOCAK“ kolekcijos kūrinius. Su kiekvienu jų mugės lankytojai galės susipažinti naudodamiesi savo išmaniaisiais telefonais ir nuskaitydami QR kodus.
Instaliacijų parodoje „Takas“, kuri, pasak „ArtVilnius“ projektų vadovės Sonatos Baliuckaitės, šiemet sulaukė rekordinio paraiškų skaičiaus, savo darbus pristatys 39 menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Olandijos, Lenkijos ir Danijos. Projektų erdvėje naujausius savo kūrinius pristatys Valdimiras Tarasovas, o S ženklu pažymėta performansą rodys estų menininkas Raulas Rajangu.
„ArtVilnius“ mugė birželio 8–11 d. vyks „Litexpo“ parodų rūmuose.
