Susirinkusius svečius ir artėjančios apdovanojimų atomazgos laukiančius nominantus renginio įžangoje pasveikino Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė. „Meno kritikos apdovanojimai yra ne apie konkurencijos erdvę, o apie bendrumo erdvę. Tie, kurie apdovanojimuose buvome pernai, tą bendrumą labai gerai pajutome. Tai mūsų bendra teritorija, kuriama čia susirinkusių“, – sveikinimo kalboje sakė L.Jablonskienė.
Meno kritikos apdovanojimus kuriančiai komandai atstovavo projekto kuratoriai – Virginija Januškevičiūtė, Edvardas Šumila, Danutė Gambickaitė ir Goda Aksamitauskaitė – iš trijų apdovanojimus įsteigusių institucijų – Šiuolaikinio meno centro, LNDM Nacionalinės dailės galerijos ir šiuolaikinio meno skaitmeninio žurnalo „Artnews.lt“. V.Januškevičiūtė, paantrindama L.Jablonskienei, prisiminė Meno kritikos apdovanojimų atsiradimo priežastį: „Apdovanojimus steigėme norėdami vieni kitus pamatyti, vieni kitiems pasakyti tai, ko galbūt nepasakome raštu, įvertinti geriausius, už juos pasidžiaugti, pritraukti naujų žmonių – skaitytojų ir rašytojų, pritraukti žmones arčiau teksto ir kartu patys prisiversti daugiau paskaityti meno kritikos.“ Kuratoriai taip pat padėkojo projektą finansavusiems Lietuvos kultūros tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei bei kitiems apdovanojimų partneriams ir rėmėjams.
Renginyje prisiminta, kad šių metų Meno kritikos apdovanojimams laureatai buvo išrinkti iš 136 kandidatų, kuriuos meno kritikos skaitytojai, klausytojai ir žiūrovai pasiūlė šį pavasarį. Laureatus išrinko penkių narių komisija: meno kritikė Monika Krikštopaitytė, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, kultūros apžvalgininkė, kino kritikė Monika Gimbutaitė bei praeitų metų apdovanojimų laureatės menininkės Aurelija Maknytė ir Agnė Jokšė.
Apdovanojimų įteikimas prasidėjo nuo „Trumposios formos“ kategorijos laureatų paskelbimo. Šią kategoriją pristatė šių metų žiuri narys, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius. Jis įteikė ir pirmąjį šių metų apdovanojimą, jis atiteko Jogintei Bučinskaitei už tekstą „Žodžiais nusausinta pelkė“ (LRT.lt, 2023 09 26). Komisija šį darbą įvertino už subalansuotą kritinės minties ir dėmesio kūrėjų intencijoms santykį. Priimdama apdovanojimą laureatė prisiminė laimėjusį tekstą ir kolegoms palinkėjo: „Šis tekstas yra kaip įgelianti bitė, kuri turi didžiulę riziką po to mirti. Jis nebuvo patogus nei man rašyti, nei tikriausiai skaityti parodos autoriams, kurie yra dideli, svarbūs, daug pasiekę menininkai. Bet veikdama šiame lauke turiu taisyklę – nenoriu meluoti. Pirmiausia sau, apsimetinėdama, kad yra gerai, kai galbūt iki galo nėra gerai. To labai linkėčiau visiems, kurie rašo tekstus. Nes mes turime labai didžiulę atsakomybę ne tik vienas prieš kitą šiame laike, bet ir prieš istoriją, kuriai rašome tekstus.“
Antrasis „Trumposios formos“ kategorijos apdovanojimas už tekstą „Betarpiški centro ir regiono santykiai“. Projektas „Betarpiškos erdvės“ Užpalių miestelyje.“ (Artnews.lt, 2024 09 05) atiteko Ievai Gražytei. Apdovanojimą įteikė Tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos skyriaus prezidentas, kurtorius ir kritikas Jurij Dobriakov. Ši asociacija yra vienas Meno kritikos apdovanojimų projekto partnerių. Komisijos vertinimu už tvarumo siekį apžvelgiant meno ir kuratorystės praktikas regionuose apdovanojimą priimdama laureatė palinkėjo: „Linkiu jums šią vasarą vis daugiau išvažiuoti iš miesto ir pasidomėti menininkų iniciatyvomis, nepamiršti, kad daug grožio ir estetikos yra kasdienybėje arba už miestų.“
Trečiąjį „Trumposios formos“ kategorijos apdovanojimą įteikė kito apdovanojimų partnerio atstovas – Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Mantas Tamošaitis. Apdovanojimas už išradingumą siekiant pozityviai atverti polemiką apie muziejų ir publikos santykius tekste „Pamačius spektaklį, dėl parodos neverkiama“ („Verslo klasė“, 2023 08 13) atiteko Ernestui Parulskiui.
Išdalijus „Trumposios formos“ kategorijos apdovanojimus paskelbta apie naująjį apdovanojimų projekto partnerį – MO muziejų. Jis šiemet įsteigė kasmetinę MO jaunojo kritiko stipendiją. Šios stipendijos laimėtojas išrinktas bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija ir Vytauto Didžiojo universitetu. Prieš paskelbdama, kam atiteko stipendija, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė, pasakojo: „Meno kritikos žanras yra be galo svarbus įvairiomis prasmėmis. Bet mums ypač svarbus aspektas buvo tai, kad meno kritika kuria jungtį tarp meno lauko ir visuomenės, tarp parodos ir lankytojo. Tekstai, kurie pagilina supratimą, praplečia interpretacijų lauką, parodos problematiką, turi galimybę ir didina parodų poveikį ir įtaką platesniame visuomeniniame diskurse. Tad šią premiją įsteigėme siekdami stiprinti ir skatinti jaunųjų meno kritikos balsų radimąsi ir sklaidą.“ Šiemet įsteigta pirmoji 500 eurų vertės vienkartinė stipendija buvo skirta Vilniaus dailės akademijos studentei Marijai Martinaitytei. Nuo šiol tokias stipendijas MO muziejus ketina skirti kasmet.
„Ilgosios formos“ apdovanojimų kategoriją pristatė šių metų žiuri narė, praėjusių metų „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai“ kategorijos laureatė, menininkė Agnė Jokšė. Ji taip pat įteikė pirmąjį „Ilgosios formos“ kategorijos apdovanojimą, skirtą Giedrei Jankevičiūtei ir Andrzejui Szczerskiui už katalogą „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų“ (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Muzeum Narodowe w Krakowie, 2023). Komisija šį darbą įvertino už leidinio struktūrą, kuri kursto ir plėtoja dialogą tarp kultūrų bei ugdo savivoką.
Antrąjį „Ilgosios formos“ kategorijos apdovanojimą įteikė Vaida Stepanovaitė – buvusi kultūros organizacijos „Artnews.lt“ vadovė, viena iš Meno kritikos apdovanojimų iniciatorių, dėstanti ir atliekanti tyrimą Londono Goldsmitho koledže. Vieną iš devynių Onos Juciūtės kurtų statulėlių ji įteikė Laimai Kreivytei už radijo laidą „Homo cultus. Iš balkono“, vedamą LRT Klasikos eteryje. Radijo laidą komisija įvertino už profesinį meistriškumą ir gebėjimą jungti žmones ir idėjas. „Labai noriu padėkoti visiems, kurie atsiliepė į mano kvietimą ir atėjo į balkoną, nes jie yra tikrieji herojai. Aš buvau ta įkyri kamantinėtoja, nes man nuoširdžiai rūpi, ką tie žmonės yra nuveikę per savo gyvenimą. Tie nuostabūs žmonės, apsilankę balkone, sukūrė tai, ką mes turime, – balkono fenomeną, kad žmonės apie meną kalba balkone. Ir, be abejo, dėkoju feministėms, kurios išsirovė į signatarų balkoną ir taip atsirado balkono pavadinimas“, – priimdama apdovanojimą sakė L.Kveivytė.
ŠMC skaityklos kuratorė, knygyno „Six Chairs Books“ įkūrėja ir viena iš Meno kritikos apdovanojimų iniciatorių Justina Zubaitė-Bundzė įteikė paskutinį apdovanojimą „Ilgosios formos“ kategorijoje. Šis apdovanojimas atiteko Ilonai Mažeikienei ir Reginai Urbonienei už prisiminimų knygą lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama / Hoping for a Homecoming / Pour qu’on revienne“ (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2023). Komisija apdovanotąjį tekstą įvertino už sąžiningą ir daugiaplanį nepaprasto kūrėjo portretą.
Trečiąją apdovanojimų kategoriją – „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai“ – renginyje pristatė menininkė Aurelija Maknytė, šios kategorijos praėjusių metų laureatė ir šių metų apdovanojimų žiuri narė. A.Maknytė apdovanojimą įteikė Alfonsui Andriuškevičiui už tekstą „Gyvenimo slinksmas sausio mėnesį“ („Šiaurės Atėnai“, 2023 01 27, Nr. 2). „Įteikdami šią dovaną, ne tik mane apdovanojote ir pradžiuginote, bet ir įvykdėte vieną Maironio troškimą. Yra tokia Maironio eilutė: „Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį iš kapų milžinų“. Tai štai, jūs prikėlėte tą senelį. Manau, kad kartu su manimi šiandien džiaugiasi ir Maironis“, – padėkoje pokštavo A.Andriuškevičius. Komisija šį darbą įvertino už teksto malonumą, kai smulkmenos tampa įvykiais, o kūrėjų mintys prasmingai susitinka.
Antrąjį kategorijos „Meninink(i)ų ir kuratorių tekstai“ apdovanojimą įteikė meno istorikė ir kuratorė Inesa Brašiškė. Apdovanojimas atiteko Danieliui Muzyczukui už anotaciją Anastasios Sosunovos parodai DIY, vykusiai parodų erdvėje „Editorial“. Komisija šį tekstą įvertino už įtaigą ir paprastumą drauge keliaujant po parodos vaizduotę.
Paskutinėje apdovanojimų kategorijoje „Metų reiškinys“ renkamas tik vienas laureatas už išskirtinį indėlį į vizualiojo meno kritikos raidą Lietuvoje. Šį apdovanojimą patikėta įteikti meno kritikei, ilgametei kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ vyriausiajai redaktorei, šių metų komisijos pirmininkei Monikai Krikštopaitytei. „Pažvelgus į viską, kas buvo atsiųsta, man kilo klausimas: ar tikrai mes jau žinome, kas yra meno kritika? Buvo šiek tiek panikos, kad nepadaryti namų darbai, vadinasi, mes nepaaiškiname, kas yra meno kritika. Paskui pagalvojau – ir gerai. Gal reikia suprasti plačiau? Gal meno kritika išsiplėtė ir reikia ją matyti? Ir pradėjau pati bandyti sau atsakyti į klausimą, kokia yra meno kritikos esmė, kaip ją atskirti, kai pasiūlo radijo laidą, filmą ar kita. Kaip suprasti, ar ten yra meno kritika? Sau atsakiau, kad tai yra balsas, kuris žvelgia į kūrinius, reiškinius ir kalba galbūt per radijo bangas, galbūt per tekstą, galbūt dar kitaip. Bet tai yra išorinis balsas, kuris kuria dialogą su autoriais, kurį išgirsti laukia menininkai. Tai yra tas atsakas“, – kalbėjo M.Krikštopaitytė.
Komisijos sprendimu, už atsparumą netolerancijai, queer atminties aktualizavimą ir empatišką kuratorystę „Metų reiškinio“ kategorijos apdovanojimas atiteko Agnei Bagdžiūnaitei Ir Edvinui Grinkevičiui. Apdovanojimas kuratoriams atiteko už Kauno menininkų namų organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“. „Alternatyvos ieškojimas visada pasiteisina. Buvo iš tikrųjų įdomu nerti į paraštes ir dirbti su instituciškai mažiau pripažintais, mažiau įvertintais ir pastebėtais žmonėmis. Norėčiau save, Agnę ir visus kitus tolimesnėse praktikose paskatinti ieškoti istorijų, kurios dar nėra papasakotos, žmonių, kurie dar nėra pasirodę, dar negavę platformos“, – sakė E.Grinkevičius.
Organizatoriai tikisi, kad antrą kartą įvykę Meno kritikos apdovanojimai tęsis ir kitąmet. Todėl renginys baigėsi kvietimu skaitytojams, žiūrovams ir klausytojams toliau į savo kasdienybę įtraukti meno kritiką ir įsiminusias iniciatyvas nominuoti kitais metais.
Nugalėtojų sąrašas:
Trumpoji forma
Jogintė Bučinskaitė už tekstą „Žodžiais nusausinta pelkė“, LRT.lt, 2023 09 26
Ieva Gražytė už tekstą „Betarpiški centro ir regiono santykiai“, projektas „Betarpiškos erdvės“ Užpalių miestelyje, Artnews.lt, 2024 09 05
Ernestas Parulskis už tekstą „Pamačius spektaklį, dėl parodos neverkiama“, „Verslo klasė“, 2023 08 13
MO jaunojo kritiko stipendija
Marija Martinaitytė
Ilgoji forma
Giedrė Jankevičiūtė ir Andrzej Szczerski už katalogą „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų“, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Muzeum Narodowe w Krakowie, 2023
Laima Kreivytė už radijo laidą „Homo cultus. Iš balkono“ LRT Klasika eteryje
Ilona Mažeikienė ir Regina Urbonienė už prisiminimų knygą lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama / Hoping for a Homecoming / Pour qu’on revienne“, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2023
Meninink(į)ų ir kuratorių tekstai
Alfonsas Andriuškevičius už tekstą „Gyvenimo slinksmas sausio mėnesį“. „Šiaurės Atėnai“, 2023 01 27, Nr. 2
Daniel Muzyczuk už anotaciją Anastasios Sosunovos parodai DIY parodų erdvėje „Editorial“
Metų reiškinys
Kuratoriai Agnė Bagdžiūnaitė ir Edvinas Grinkevičius už Kauno menininkų namų organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“
