Klastotės prieskonis
Maketas išradingas, sunkiai žodžiais nusakomas. Mat išėmus knygą iš dėklo, ji atsiverčia į rytus, į vakarus, o mano kūriniai – į šiaurę. Kitaip tariant, čia trys knygos vienoje... Taip detaliai nupasakojęs tą įspūdingą leidinį, pereinu prie ne itin malonių dalykų.
Grafines plokštes sukūriau, ofortą derindamas su akvatinta. Kai atspaudus darau pats, šalia parašo priduriu tris raideles edA – atspausta autoriaus.
Bet knygai reikėjo 900 atspaudų – tokiam kiekiui leidykla pasamdė meistrą. Plokšteles įteikiau jam. Kai tvarkingai viską atliko, aš ant tų atspaudų pasirašiau, o tada leidykla knygą įrišo.
Šio pasakojimo kulminacija ta, kad į vieną galeriją kažkas staiga atnešė kelis tų iliustracijų atspaudus. Kai manęs paklausė, ar čia originalai, juos apžiūrėjęs, gerokai nustebau – grafikos atspaudas tikras, bet parašas suklastotas! Pasirodo, tas meistras atspausdino gerokai daugiau egzempliorių negu reikėjo knygai, o padirbęs mano parašą, nutarė šiek tiek pasipinigauti.
Bandžiau išsiaiškinti, kiek tų nelegalių atspaudų paleista į apyvartą, bet nepavyko, tik sužinojau, kad apsukruolis jau iškeliavęs į geresnį pasaulį…
